Teskatlipoka („Rūkstantis veidrodis“) actekų mitologijoje – svarbiausias nahuatlių dievas. Nakties, mirties, šalčio, blogio, griovimo dievas, mūšių globėjas.
Nakties dangaus simbolis, dar vadintas Juoduoju Teskatlipoka. Kecalkoatlio, kuris dar buvo vadinamas „Baltuoju Teskatlipoka“, priešas. Vaizduojamas su juoda juosta ant skruosto, bei su viena nužeista koja, iš kurios kyšo kaulas. Teskatlipoką simbolizuoja jaguaras – vidinė Motinos Žemės galia, juodoji nakties saulė.
Per šventes Teskatlipokai aukodavo acteką savanorį.
Įsiveržus konkistadorams, Teskatlipoka užėmė svarbiausią vietą actekų panteone, o Kecalkoatlis prarado savo reikšmę.
Mitas teigia, kad Žemė yra dievų dvynių Teskatlipokos ir Kecalkoatlio kūrinys. Teskatlipoka, kurdamas pasaulį, prarado koją ir dėl to jis visur vaizduojamas be kojos ir su styrančiu kaulu.
Pagal legendą, Teskatlipoka nugirdė Kecalkoatlį ir šis nusprendė namo grįžti valtimi iš gyvatės odos. Tačiau valtis sudegė ir į Rytinę žvaigždę nuskrido tik Kecalkoatlio širdis.
Taip pat dar žinomas Raudonasis Teskatlipoka, vadintas Šipe.
Palikite komentarą