Rokas (pers. rokh; angl. roc, rukh) – plėšrus pasakų paukštis, žinomas iš arabų Tūkstančio ir vienos nakties pasakų. Taip pat minimas ir Marko Polo bei Indijos vandenyno pirklių ir keliautojų.
Didesnis už žmogų, paprastai baltas, toks galingas, kad gaudydavo dramblius ir jais misdavo. „Tūkstančio ir vienos nakties“ pasakų herojus Sindbadas prisirišo prie roko kojos ir taip išsigelbėjo iš salos.
Kai kurie tyrinėtojai (pvz., Rudolph Wittkower[1]) teigia, kad rokas atsirado kaip mitų apie hindi mitologinį paukštį Garudą atspindys arabų kultūroje. Pradžioje rokas pasirodė arabų geografiniuose ir istoriniuose kūriniuose, vėliau – arabų pasakose bei jūrininkų legendose.
XIII a. Markas Polas rašė: „Jis panašus į erelį, tačiau tikrai itin didžiulis. Toks didelis, kad jo plunksnos buvo dvylikos žingsnių ilgio ir atitinkamo storio. Jis toks stiprus, kad sugriebęs nagais dramblį pakyla aukštai į orą ir meta jį žemyn, ir šis sutrūksta į gabalus. Tuomet rokas nusileidžia ir sulesa jį.“ Markas Polas pabrėžia, kad rokas nėra grifonas. Vienas iš M. Polo palydovų, Antonijas Pigafeta (Antonio Pigafetta), parašė pagražintą kelionės apie pasaulį ataskaitą, kurioje buvo rašoma, kad rokai gyvena Kinijos jūrose.
Tokių aprašymų paveikti dailininkai vėliau piešė, kaip rokas skrenda, naguose nešdamasis dramblį, arba naikina laivus, keršydamas už suardytą kiaušinį (tai pasakojama penktojoje „Jūrininko Sindbado kelionėje“).
Palikite komentarą