Dimstipatis – lietuvių mitologinė būtybė, namų segėtojas, ugnies globėjas. Į jį panašus dievas Nosolius.
Jis esąs ugnies dievas, kuris rūpinosi visais trobesiais ir saugojo juos nuo gaisro. Tai galėjęs būti visų namų dvasių valdovas. Pirmą kartą minimas 1583 m. jėzuito Jokūbo Lavinskio. Jis rašė, kad Dimstipatį garbinę aukštaičiai, jam atlikdavę aukojimus.
Žmonės kartą per metus keldavo puotą ir šiam dievui aukodavo dvi juodas vištas, kurias suvalgydavo, o kas likdavo – kaulus, paplavas, išplovus puotos indus – supildavo į židinį ir sudegindavo.
Kiti laiko jį šeimininkių dievu, kuriam pačios šeimininkės aukoja kiaulaitę: ją laiko moterys, stovėdamos ratu, o paskerdžia vyriausioji, po to kiaulaitės mėsą suvalgo.
Vardas kilęs iš žodžių „dimstis“ (sodyba) ir „pats“ (valdovas).
Palikite komentarą