Nunadievis (Nanadievis, Nonadievis, Numadievis) – pirmasis lietuvių dievas, minimas Hipatijaus metraštyje. Nunadievis – namų arba likimo dievas.
[Daugiau…]
|
||||||
|
Pagirnis (pagriniai) – lietuvių mitologijoje namų dievas (dievai), tikriausiai šalčiai. Dievus pagirnius mini jėzuitai savo XVII-XVIII atskaitose. Pajauta – sudievinta asmenybė, legendinio Lietuvos kunigaikščio Kerniaus duktė, Kukovaičio motina. Ją mini M. Strijkovskis ir kiti autoriai. Mirus Pajautai jai pastatė stabą, kurio vietoje vėliau išaugusios liepos, kurios taip pat garbintos. Todėl Pajauta turėjo savitą asmeninį kultą. Palengabija (Polengabija) senovės lietuvių mitologijoje – ugnies deivė, kuriai pavedamas užkurtas židinys. Dievę mini J. Lasickis. Vardas kildinamas nuo „Pelenų Gabija“. Tapatinama su Gabija. Paparčio žiedas – vienas mistiškiausių Rasos šventės, baltų mitologinių simbolių, žmogaus brandos, žinojimo įsikūnijimas. Papartis iš tikrųjų nežydi. Apie tai lietuvių liaudies dainose sakoma: „akmuo be kraujo, vanduo be sparnų, papartis be žiedų“. Paparčio poros išsisėja, ir taip paparčiai toliau auga. Patrimpas (Potrimpas) – senovės prūsų upių ir šaltinių dievas, greičiausiai garbintas XVI a. Manoma, kad Patrimpas susijęs su pavasariu ir jo derlingumu. Pažarinis lietuvių mitologijoje yra Saulės sūnus, taip pat antrasis Merkurijaus planetos vardas (kitas – Saulės dukra Vaivora). Pergrubrijus (Pergrubrė, Grubytė, Pergrubius, Pergrubii, Pergrubrij, Pergrubrius) – prūsų ir lietuvių pavasario ir augmenijos dievas (deivė). Perkūnas (Dievaitis, Dundusėlis, Dundulis, Dudutis, Poškutis, Akmeninis, Kalvis, Bruzdulis, Dūdų Senis, Karalius Perkūnėlis, Šarkutis) – senovės lietuvių ir baltų mitologijos dievas. Piešėjas (Pisėjas, Piskė, šalt. Pesseias) – J. Lasickio minima dievybė, kuri slepiasi už židinio, tarp ką tik atvesto prieauglio. Vardas nėra aiškus, tačiau kildinamas iš „piešti“. |
||||||
|
© 2024 Mitai.lt - mitologija, mitai, legendos, padavimai, dievai, mitinės būtybės. |
||||||