Raganas vadina visą galinčiomis, visa žinančiomis, visa matančiomis deivėmis. Lietuvių tautosakoje raganų veikla skiriasi nuo jų mitologinio įvaizdžio. Su krikščionybės atėjimu imta jas sieti su velniais ir demonais. Sakoma, kad raganos laiko velnius, kurie padeda joms burtininkauti, kad yra jų giminė ar kad gyvena kartu kaip vyrai su žmonomis. Sakmėse dažniausiai tai neigiami personažai, kurie yra linkę kenkti ir daryti bloga.
[Daugiau…]
|
||||||
|
Ragutienė – Ragučio žmona – buvo garbinama per alaus išleidimo (statinės atidarymo) apeigas, kurias atlikdavo šeimininkas arba šeimininkė su kitais šeimos nariais. Apeiginio alaus nešdavo geriausiam kaimynui. Ragučiui skirtose apeigose dalyvaudavo moterys, vadinamos ragutinės. Ragutis (Raugutis, Ragutis) – lietuvių raugintų ir rūgščių gėrimų dievas. Dievui buvo aukojami raibi gaidžiukai. Per alaus išleidimo (statinės atidarymo) apeigas buvo garbinama Ragučio žmona Ragutienė. Ragutį mini M. Pretorijus, J. Lasickis mini jam artimą Raugų Žemėpatį. Rasa (Rasytė) – deivės Kaupolės ir Kaupoliaus duktė – vasaros žalumynų ir gėlių deivė. Per Jonines garbinamai lietuvių deivei Rasai priskirta galia gaivinti sidabro rasomis Saulės nuvargintą suklestėjusią augaliją – ji vandeniu atgaivindavo, nuprausdavo augaliją. Rasa – vegetacijos gaivintoja, Kaupolės pagalbininkė. Ratainyčia (Ratainyčius) – senovės lietuvių mitologijoje buvo arklių dievybė, kurią mini J. Lasickis. vardas kildinamas nuo žodžio „ratas“, „ratai“. Gali būti, kad tai dievybė prižiūrinti pakinkytus arklius, kinkinį. Įdomu tai, kad lietuvių ir keltų deivybės yra moteriškos. Raugžemėpati (Rūgutis, Raugupatis) – lietuvių mitologijoje alaus rūgimo dievas, rūgščių patiekalų globėjas. Deivę mini J. Lasickis ir A. J. Greimas. Garbinamas ruošiant raugą svarbioms šventėms. Jam aukodavo pirmą iš statinės pasemtą kaušelį alaus arba midaus, aukodavo kuoduotus viščiukus. Rūgutis – senovės lietuvių raugintų ir rūgščių valgių dievas. Dievą mini M. Pretorijus. Dievas artimas J. Lasickio minimam Raugų Žempačiui. Rungis – senovės lietuvių mitologijoje buvo malūnininkų dievas. Deivė Saulė (Saulelė, Saulytė, Saulužė, Dievo duktė) – senovės lietuvių mitologijoje buvo Mėnulio žmona (kartais seserimi), o visos žvaigždės (Žemė, Aušrinė, Vakarinė, Indraja, Vaivora, Žiezdrė, Sėlija) – dukterimis. Šeimos dievas – senovės lietuvių šeimos dievas, kurį mini M. Strijkovskis. Jam aukojami įvairių spalvų gaidžiai ir vištos. Aukos buvo metamos į krosnį ir joje laikomos kol visiškai sudegdavo, kad šeima tvirčiau laikytųsi. |
||||||
|
© 2024 Mitai.lt - mitologija, mitai, legendos, padavimai, dievai, mitinės būtybės. |
||||||