Sėlija

Sėlija lietuvių mitologijoje ir etnokosmologijoje – vienos iš „Saulės dukrų“ ir Saturno planetos vardas. Fiksuotas tik Eugenijos Šimkūnaitės, kiti šaltiniai neptvirtina, todėl laikomas pramanu.

Šeryčius

Šeryčius – M. Pretorijaus minimas senovės lietuvių piemenų dievas. Vardą Pretorijus kildina nuo „šerti“ (maitinti gyvūlius). Siejamas su J. Lasickio minimu Siryčiu.

Šilinyčius

Šilinyčius – senovės lietuvių sąmanų dievas, kurį mini J. Lasickis. Miško dievo Kerpyčiaus padejėjas.

Skalsa

Skalsa senovės lietuvių mitologijoje – gausos, palaimos, pilnatvės (kornukopijos) deivė. Deivę mini M. Pretorijus, vėliau deivę mini J. Brodovskis ir P. Ruigys. Skalsos deivei buvo skirta speciali šventė.

Slenkstinis

Slenkstinis – namų dievas, gyvenęs po slenksčiu ir kertėse. Jis būdavo pagerbiamas per vestuvių ir laidotuvių apeigas.
[Daugiau...]

Šluotražis

Šluotražis – lietuvių vantos dievas. Nors J. Lasickio mini dievą, tačiau nenurodo funkcijų ar ypatybių. M. Pretorijus jį laiko vantos, kuria naudojamasi maudantis, dievu. Atrodo Šluotražį reikia sieti būtent su vanta, o ne su šluota. Pastebima įdomi. tačiau niekuo nepagrįsta paralelė su etruskų deivę Vanta, kuri vaizduojama kaip ilga moteris.

Sritis

Sritis – senovės lietuvių mitologijoje buvo piemenų globėjas. Jo šaukiamasi, kai atjunkami veršiai, šventinamos karvės.

Srutis

Srutis – senovės lietuvių mitologijoje buvo dažų dievas. Dievą mini J. Lasickis. Jis dažnai minimas kartu su dažų bei spalvų deive Mėletėle.

Šventpaukštinis

Šventpaukštinis – senovės lietuvių paukščių dievas. Jis globojo tiek laukinius, tiek naminius paukščius. Jam nebuvo aukojama, kadangi jis buvo lakiojantis dievas. Šventpaukštinį mini M. Strijkovskis.
[Daugiau...]

Tavalas

Tavalas – lietuvių gerų paslaugų dievas. Tavalą mini J. Lasickis. A. J. Greimas Tavalą skaito kaip Tabalą ir laiko kaimyninių savišalpos ir gero gyvenimo teikėju bei tapatina su tabalu (vilkinimo mušimo paparočiu).



Puslapis 15 iš 18« Pirmas...9101112131415161718