Sėlija lietuvių mitologijoje ir etnokosmologijoje – vienos iš „Saulės dukrų“ ir Saturno planetos vardas. Fiksuotas tik Eugenijos Šimkūnaitės, kiti šaltiniai neptvirtina, todėl laikomas pramanu.
|
||||||
|
Šeryčius – M. Pretorijaus minimas senovės lietuvių piemenų dievas. Vardą Pretorijus kildina nuo „šerti“ (maitinti gyvūlius). Siejamas su J. Lasickio minimu Siryčiu. Šilinyčius – senovės lietuvių sąmanų dievas, kurį mini J. Lasickis. Miško dievo Kerpyčiaus padejėjas. Skalsa senovės lietuvių mitologijoje – gausos, palaimos, pilnatvės (kornukopijos) deivė. Deivę mini M. Pretorijus, vėliau deivę mini J. Brodovskis ir P. Ruigys. Skalsos deivei buvo skirta speciali šventė. Slenkstinis – namų dievas, gyvenęs po slenksčiu ir kertėse. Jis būdavo pagerbiamas per vestuvių ir laidotuvių apeigas. Šluotražis – lietuvių vantos dievas. Nors J. Lasickio mini dievą, tačiau nenurodo funkcijų ar ypatybių. M. Pretorijus jį laiko vantos, kuria naudojamasi maudantis, dievu. Atrodo Šluotražį reikia sieti būtent su vanta, o ne su šluota. Pastebima įdomi. tačiau niekuo nepagrįsta paralelė su etruskų deivę Vanta, kuri vaizduojama kaip ilga moteris. Sritis – senovės lietuvių mitologijoje buvo piemenų globėjas. Jo šaukiamasi, kai atjunkami veršiai, šventinamos karvės. Srutis – senovės lietuvių mitologijoje buvo dažų dievas. Dievą mini J. Lasickis. Jis dažnai minimas kartu su dažų bei spalvų deive Mėletėle. Šventpaukštinis – senovės lietuvių paukščių dievas. Jis globojo tiek laukinius, tiek naminius paukščius. Jam nebuvo aukojama, kadangi jis buvo lakiojantis dievas. Šventpaukštinį mini M. Strijkovskis. Tavalas – lietuvių gerų paslaugų dievas. Tavalą mini J. Lasickis. A. J. Greimas Tavalą skaito kaip Tabalą ir laiko kaimyninių savišalpos ir gero gyvenimo teikėju bei tapatina su tabalu (vilkinimo mušimo paparočiu). |
||||||
|
© 2024 Mitai.lt - mitologija, mitai, legendos, padavimai, dievai, mitinės būtybės. |
||||||