Džiugas (arba Telšys) – žemaičių padavimų personažas, siejamas su Džiugo kalnu šalia Telšių. Padavimuose minimas kaip milžinas, supylęs kalną.
[Daugiau…]
|
||||||
|
Eglė žalčių karalienė − viena žymiausių bei unikaliausių lietuvių liaudies pasakų. Žinoma daugiau kaip šimtas skirtingų šios pasakos variantų, panašių motyvų savo tautosakoje turi latviai, rytų slavai, moldavai, pasak Gintaro Beresnevičiaus, sąsajų galima atrasti ir japonų šintoizmo mitologijoje. Elnias devyniaragis – senovės lietuvių mitologinė būtybė, savo raguose nešanti dangaus kūnus (dažniausiai Mėnulį, tačiau taip pat ir Saulę). Nuo priešpilnio mėnulio iki pilnaties – 9 paros, todėl jis vadinamas devyniaragiu. Minimas archainėse dainose kaip alegorija į dangaus kūnų padėtį. Ėratinis (Ėraitis, Ėraičių dievas) – senovės lietuvių mitologijoje dievas, kuris globojo ėriukus. Dievą kartu su veršiukų globėju Karvaičiu mini M. Pretorijus. J. Lasickis mini Karvaitį Ėraitį – avinėlių dievą. Ėratinis kartais laikomas gyvulių (veršiukų ir ėriukų) ir jų prieaugio dievu. Ežerinis lietuvių mitologijoje – ežerų dievas. Dievą mini J. Laciskis. Ežerinis taip pat gali būti kieviename ežere gyvenanti būtybė. XIX a. vid. J. Krečinskis aprašo to meto lietuvių manymą, kad ežerus valdo Ežerų karalius, ponas. Ežiagulis – senovės lietuvių mitologijoje ne visiškai aiškus dievas, šaltiniuose siejamas su mirusiaisiais. Tikėtina, kad šitaip įvardijimas pats mirusysis (ar jo vėlė) kaip teigia T. Narbutas ir V. Manhartas. Dievą mini J. Lasickis, kuris teigia, kad į dešrų kimšimo šventę buvo kviečiamas dievas Ežiagulis. Gabartai (Gabvartai) lietuvių mitologijoje – mitinės būtybės, artimos kaukams. Gabija – lietuvių ugnies deivė. Ji globojo ne tik namų židinio ugnį, bet ir visą ūkį, gyvulius, moterų darbus, ypač verpimą prie balanos ar žvakės. Namų židiniui lietuviai ne tik aukojo aukas, bet rūpinosi juo kaip žmogumi, kad būtų sotus, netgi „klodavo“ patalą, guldydavo, paguldę užklodavo, migdydavo. Gabijà (Gabėta, Gabjauja, Ugnija, Ugninė, Peleno deivė, Polengabija, Pelengabija, Matergabija) – lietuvių ugnies deivė. Deivę mini J. Laciskis, pateikdamas maldelę, kurioje prašoma nekibirkščiuoti ir nekelti pavojaus. Deivės vardas tikriausiai eufemistinis. Vardas kildinama nuo „gaubti“, „dengti“. Gabjauja (Gabjaujis, Gabjaugė, Gabjaukuras, Gabjaugis) – javų deivė (arba dievas), globojanti nuimtus javus, kluonus. Gabjauja – jaujos globėja. |
||||||
|
© 2024 Mitai.lt - mitologija, mitai, legendos, padavimai, dievai, mitinės būtybės. |
||||||