Undinė

Undinės (Nėrovės, Vandenės) – mitinės vandens būtybės, randamos daugelyje tautų folklore. Undinės vardas kilęs iš žodžio vanduo (tarmiškai vanduo vadintas undeniu) arba yra perimtas iš tą pačią reikšmę turinčio lotynų žodžio undine.
Mitų apie gražias mergeles undines nuo seno turėjo ne tik aisčiai, bet ir graikai, albanai, rumunai, rytų ir pietų slavai. Panašios būtybės yra graikų nimfos, lot. undine, germanų Nixe, slavų Rusalka. Jos dažniausiai buvo kildinamos iš paskendusių jaunų merginų ar jaunamarčių vėlių, tik Baltarusijoje kartais jas laikydavo senomis ir vadindavo „vandens bobomis“.

Undinės dar buvo vadinamos upių martelėmis. Senovėje manyta, kad tai merginos, nusiskandinusios dėl nelaimingos meilės ir dievų paverstos undinėmis, kad galėtų keršyti jauniems vyrams už savo likimą ir būti upių bei ežerų globėjomis.

Prie undinių priklauso ir deltinyčios, gyvenusios Baltijos jūroje. Tai buvo moterų pavidalo nepaprasto grožio būtybės, apsirengusios drabužiais, panašiais į žuvų žvynus, padabintais perlais. Ant galvos turėjo mažytę gintaro karūną.

Panašus bruožus turi ir lietuvių laimės.



Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>