Pelionidės graikų mitologijoje – Peliono kalno nimfos, Cheirono (Keirono) ir Kariklo (Chariklo) dukterys. Jos išaugino kentaurus, kurie gimė iš Nefelės ir Aristajaus (Aristaios). Tikėtina, kad jos yra upės dievo Anauro, kuris išteka iš Peliono kalno, dukterys.
|
||||||
|
Graikų mitologijoje Panopėja – Nereidė, Nerėjo ir Doridės dukra. Palaja graikų mitologijoje – Tritono duktė, Atėnės palydovė. Ji buvo Tritonio ežero Š. Afrikoje nimfa. Anapas graikų mitologijoje – rytinės Sicilijos upės dievas. Upė įteka į Viduržemio jūrą, netoli graikų kolonijos Sirakūzų. Tikėtinos upės dievo dukterys – Sirakūzų nimfos najadės ortigės (ortigiai). Kitos Sicilijos upių personifikacijos Simaitas, Akidas šiaurėje ir Krimisas vakaruose. Oreitija graikų mitologijoje – Atėnų karaliaus Erechtėjo dukra. Ji buvo pagrobta Borėjo, šiaurės vėjo dievo. Su Borėju susilaukė trijų vaikų: Chionės, Zeto ir Kalaiso, žinomų kaip boreidų, vėliau tapusių argonautais. Oreitija turėjo dvi seseris, Kreusą ir Prokriją (Prokris). Oreadės (ὄρος, „kalnas“) graikų mitologijoje – nimfos gyvenančios kalnuose. Jos minimos kaip Afroditės palydovės. Nereidės – mėlynplaukės jūros nimfos graikų mitologijoje, Nerėjo ir Doridės penkiasdešimt dukterų. Nereidžių vardai reiškia jūros nepastovumą, gelmę, veržlumą ir aikštingumą. Graikų mitologijoje Najadės – šaltinių ir upelių, nimfos. Graikų mitologijoje Melija – nimfa, najadė arba/ir viena iš pirmųjų melijų. Melijos buvo Okeano dukterys. |
||||||
|
© 2024 Mitai.lt - mitologija, mitai, legendos, padavimai, dievai, mitinės būtybės. |
||||||