Keto

Keto (gr. Κητος, „jūros pabaisa“) graikų mitologijoje – paslaptinga vandens pabaisa, grėsmės, keistų padarų ir siaubo jūroje personifikacija. Ji – Gajos ir Ponto dukra.
[Daugiau…]

Keroesa

Keroesa graikų mitologijoje – nimfa arba Bizantiumo princesė. Dzeuso ir Ijo duktė. Ji buvo Bizo, kuris įkūrė garsųjį Bizantiumo (vėliau Konstantinopolis), motina.

Kastalija

Kastalija graikų ir romėnų mitologijoje buvo nimfa, kurią Apolonas pavertė fontanu (ar pati pasivertė bėgdama nuo dievo)Delfuose, Parnaso ar Helikono kalno papėdėje. Dar vadinama poetišku įkvėpimu.
[Daugiau…]

Kalista

Graikų mitologijoje Kalista arba Kalisto („pati gražiausia“) – Likaono, Arkadijos karaliaus, dukra (arba nimfa).
[Daugiau…]

Kalirojė

Graikų mitologijoje Kalirojės arba Kalirhojės, Kalirhojos vardu minimi trys personažai.
[Daugiau…]

Kalipsė

Kalipsė (gr. Καλυψώ, „aš pasislėpsiu“) – graikų mitologijoje jūros nimfa, Atlanto dukra. Ji užlaikė Odisėją savo tamsioje ir slegiančioje saloje Ogigjoje septynerius metus.
[Daugiau…]

Ijo

Graikų mitologijoje Ijo – nimfa, upės dievo Inacho duktė, Dzeuso mylimoji.
[Daugiau…]

Idaja

Graikų mitologijoje Idaja – nimfa, upės dievo Skamandro žmona ir Teukro motina. Tikėtina, kad buvo oreadė. Kartais vadinama Kibele.
[Daugiau…]

Himalija

Graikų mitologijoje Himalija – nimfa iš Kipro; ją pamilo tik ką gigantus nugalėjęs Dzeusas (romėnų Jupiteris). Nimfa pagimdė Dzeusui tris sūnus – prieštvaninius Rodo valdovus Kronijų, Kitą ir Spartajų. Himalijos vardu buvo pavadintas vienas iš Jupiterio planetos palydovų.

Hesperija

Graikų mitologijoje Hesperija – viena iš keturių hesperidžių, Atlanto arba Dzeuso ir Temidės arba Hesperos (arba Niktės ir Erebo) dukra. Jos seserys buvo: Eglė, Eritėja, Aretuzė. Hesperidės saugojo auksinių obuolių sodą. Tas, kuris atsikąsdavo obuolio iš hesperidžių sodo tapdavo nemirtingas.