Mitiniai sargai

Svirnų sargai – namų ir sodybos dievybės, kurie saugojo, kad blogosios dvasios ir kad aitvarai neišneštų iš svirnų javų ir kitokio namų turto. Žmonės garbindavo vieną akmenį, kuris jiems buvo vaisingumo ir namų laimės dievu. Svirnuose būdavo padedami tekiniai prieš aitvarų vagystes. Žmonės vežimų tekinius uždėdavo ir ant svirno kraiko, kad aitvaras, pavogęs grūdų, nenuneštų jų į kaimynų svirnus.
[Daugiau...]

Milda

Milda – baltų meilės, laisvės ir piršlybų deivė, pagal T. Narbutą. Jai paskirtas balandžio mėnuo, Vilniaus Antakalnyje esą stovėjo jos šventykla. Kiti šaltiniai Mildos nepatvirtina, todėl neaišku, ar ši deivė senovės lietuvių tikėjime iš tiesų egzistavo. Šiuo metu Milda yra populiarus lietuviškas vardas.
[Daugiau...]

Medžiojima

Medžiojima lietuvių mitologijoje – medžioklės deivė, kurią mini T. Narbutas. Ji apibūdinama kaip mergina milžinė, vyrišku veidu, apsigaubusi meškos kailiu, su lanku ant pečių. Autentiškumu abejojama, nors išvaizda tikėtina.

Medeina

Medeina – lietuvių miško deivė. Neretai tapatinama su Žvorūna. XIII a. šaltiniuose minima kaip stipriai militarizuoto lietuvių panteono dievų kaip vienintelė deivė. Pasak Ipatijaus metraščio jai aukojo Mindaugas, ir jos patekimas į dievų panteoną greičiausiai buvo susijęs su kunigaikščio religiniais interesais. Minima Bychovco kronikoje, Jano Dlugošo, Jono Lasickio (Modeina) veikaluose.
[Daugiau...]

Maro deivės

Maro deivės – lietuvių mitologinės būtybės, artimos deivei Giltinei. Lietuviams buvo žinoma maro deivė Diedievaitė, kuri atnešusi 1571 m. marą.
[Daugiau...]

Maras

Maras – senovės lietuvių mitologijoje buvo maro epidemijos sukėlėjas, kartais įgaunantis savarankiško dievo statusą. Kolera buvo Maro palydovė. 1638 m. Maras minimas Insterburgo bažnyčios vizitacinėje medžiagoje. Jam ypač aukojama maro metu.
[Daugiau...]

Magyla

Magyla senovės lietuvių mitologijoje – mirties deivė, Giltinės tarnaitė. Deivę tarp kitų pykčio ir nelaimių dievų mini M. Pretorijus. Pretorijus ją apibūdina kaip nuduriančią ar kankinančią deivę.
[Daugiau...]

Ligyčius

Ligyčius (Lyginčius) senovės lietuvių mitologijoje – santarvės ir teisingumo dievas. Dievą mini J. Lasickis, teigdamas, kad Ligyčius buvo santarvės dievas. Pagal M. Pretorijų Ligyčius buvo santarvės ir teisingumo dievu. Vardas kildinams nuo žodžio „lyginti“ (derinti). Panašus funkcijomis į lietuvių dievą Derintoją, kurie abu priklauso dievams globojantiems žmonių santykius.

Lietuvonis

Lietuvonis (Lytuvonis) senovės lietuvių mitologijoje – dievas, teikiantis lietų. Galimas Perkūno eufemizmas, naudotas XVI a.. Dievas minimas M. Strijkovskio 1582 m. bei D. Kleino 1666 m. „Geisminyne“ seniau lietuvių garbintų dievų sąraše.

Lazdona

Lazdona – lietuvių mitologijoje riešutų (lazdynų) deivė. Ji globojo labai svarbų senovės žmogui medį – lazdyną – auginantį riešutus. Deivę mini J. Lasickis. Ji priskirtina dievams, kurie globojo atskirus medžius kaip Beržulis, Kirnis ir kiti.



Puslapis 7 iš 14« Pirmas...3456789101112...Paskutinis »