Kaukas lietuvių mitologijoje – mitinė būtybė, laikomas vaisingumo, derliaus, turtų dvasia.
[Daugiau…]
|
||||||
|
Indraja lietuvių mitologijoje – mitinė būtybė, vandenų laumė, vandens kerėtoja, ragana. Jos pareigos – atskirti šungrybius nuo valgomųjų grybų. Nuo to kilo kai kurių grybų pavadinimas – laumgrybiai, o grybų ratai – laumės ratais. Gaila lietuvių mitologijoje – buvo nakties dvasia. Sapne ji kankinandavusi žmones ir gyvulius. Gaila žinoma tik iš Teodoro Narbuto aprašymų. Gabartai (Gabvartai) lietuvių mitologijoje – mitinės būtybės, artimos kaukams. Barstukai, dar minimi kaip barzdukai, požeminukai – baltų mitologinės būtybės, maži žmogeliukai, nykštukai, monai, gyvenantys po žeme, miškuose, po medžiais (ypač šeivamedžiais). Sūduvių žemės dievo Puškaičio pavaldiniai, į kluonus sunešantys turtus. Babaušis (Baubas) lietuvių mitologijoje – būtybė, baidyklė, šmėkla. Tapatinamas su Maumu. Undinės (Nėrovės, Vandenės) – mitinės vandens būtybės, randamos daugelyje tautų folklore. Undinės vardas kilęs iš žodžio vanduo (tarmiškai vanduo vadintas undeniu) arba yra perimtas iš tą pačią reikšmę turinčio lotynų žodžio undine. [Daugiau…] Laukasargis, laukasargiai, laukosargiai, lauksargiai – M. Mažvydo 1547 m. paminėtos mitologinės būtybės (lot. Laucosargus). Kituose šaltiniuose laukasargiai neminimi. Elnias devyniaragis – senovės lietuvių mitologinė būtybė, savo raguose nešanti dangaus kūnus (dažniausiai Mėnulį, tačiau taip pat ir Saulę). Nuo priešpilnio mėnulio iki pilnaties – 9 paros, todėl jis vadinamas devyniaragiu. Minimas archainėse dainose kaip alegorija į dangaus kūnų padėtį. Eglė žalčių karalienė − viena žymiausių bei unikaliausių lietuvių liaudies pasakų. Žinoma daugiau kaip šimtas skirtingų šios pasakos variantų, panašių motyvų savo tautosakoje turi latviai, rytų slavai, moldavai, pasak Gintaro Beresnevičiaus, sąsajų galima atrasti ir japonų šintoizmo mitologijoje. |
||||||
|
© 2024 Mitai.lt - mitologija, mitai, legendos, padavimai, dievai, mitinės būtybės. |
||||||