Hekatonkheirai (graikiškai hekatos – šimtas, cheiros – ranka) graikų mitologijoje – šimtarankiai, penkiasdešimtgalviai milžinai, kurie, kaip ir kiklopai, buvo Urano ir Gajos vaikai. Jie – siaubingi žemės sutvėrimai, padedantys naujajai dievų generacijai, kuriančiai pasaulio struktūrą tvarkos principais.
[Daugiau…]
|
||||||
|
Harpijos (gr. harpyjaj – „griebiančios“) graikų mitologijoje – gražios sparnuotos moterys, pusiau paukščiai pusiau moterys, vykdančios Finėjui Dzeuso skirtą bausmę – vogti jo maistą. Taip pat žinomos iš susidūrimo su argonautais. Vėliau susiformavęs harpijų įvaizdis – bjaurios sparnuotos moterys aštriais nagais – liko iki šių dienų. Grifas, grifonas – fantastinė būtybė keleto senovės kultūrų mitologijoje. Grifo priekinė dalis yra erelio, o užpakalinė dalis – liūto. Eurialė („toli klajojanti“) graikų mitologijoje – mitinė pabaisa, viena iš trijų seserų gorgonių, Keto ir Forkino dukra, jos seserys yra Steno ir Medūza. Steno ir Eurialė buvo nemirtingos, ir tik vienintelė Medūza buvo mirtinga. Etonas arba Kaukazo erelis graikų mitologijoje – milžiniškas erelis gimęs iš Tifono ir Echidnos sąjungos. Erimanto šernas graikų mitologijoje – būtybė, milžiniškas laukinis ugnimi alsuojantis šernas. Šernas gyveno ant Erimanto kalno, kuris buvo šventas jo šeimininkei Artemidei. Empusa (Empousa arba Empūsa) Graikų mitologijoje – mitinė pabaisa ar demonė, Hekatės palydovė. Diomedo žirgai graikų mitologijoje – keturi laukiniai, nesuvaldomi, žmogėdros arkliai (kumelės). Charibdė (gr. Χάρυβδις, skandintoja) graikų mitologijoje – jūrų pabaisa, savo pavidalu primenanti baisų vandens verpetą. Cerberis arba Kerberis (gr. Κέρβερος, „bedugnės demonas“) graikų mitologijoje – trigalvis (kartais minima, kad jis turėjęs 50 arba 100 galvų) Hado šuo, saugojęs Tartaro vartus. |
||||||
|
© 2024 Mitai.lt - mitologija, mitai, legendos, padavimai, dievai, mitinės būtybės. |
||||||