Pilumnas

Romėnų mitologijoje Pilumnas – gamtos dievas, Pikumno brolis. Jis užtikrino, kad vaikai gerai augtų sveiki. Gimus vaikui sevovės romėnai palikdavo tuščia lova, norėdami užsitikrinti Pilumno pagalba. Pagal legendą Pilumnas išmokė žmoniją malti grūdus. Kartais identifikuojamas kaip Danajės vyras, pagal tai gaunasi, kad jis buvo Danajaus tėvas, Turno protėvis.

Pikumnas

Romėnų mitologijoje Pikumnas (lot. Picumnus) – vaisingumo ir žemdirbystės dievas, moterystės, kūdikių ir vaikų globėjas. Dievo Pilumno brolis. Dažnai taptinamas su Sterkvilinu (lot. Sterquilinus).

Pikas

Romėnų mitologijoje Pikas (lot. Picus) – miško dievas, suteikiantis pranašystės galią. Pagal vieną iš versijų Pomonos vyras. Kirkės meilužis, su nimfa Kanene (angl. Canens) Fauno tėvas. Kirkė jį pavertė geniu, kadangi šis atstūmė jos meilę. Po Piko transformacijos Kanenė nusižudė.

Penatai

Penatai Romėnų mitologijoje – namų židinio dievai sergėtojai (genijų rūšis). Panašūs į larus, genijus ir larvus (lemūrus). Buvo manoma, kad kiekviena šeima turi du penatus, kurių atvaizdai buvo dedami virš židinio. Kulto klestėjimo viršūnėje jiems buvo aukojama Vesto šventykloje.

Parkos

Romėnų mitologijoje Parkos – likimo deivės, tapatinamos su graikų Moiromis. Iš pradžių buvo tik dvi gimimo deivės Decima ir Nona. Vėliau įtakojant graikų Moiroms, prie dviejų gimimo deivių buvo pridėta trečioji deivė – mirties deivė Morta (Parka). Šių deivių triada vadinama Parkomis.

Palė

Romėnų mitologijoje Palė (lot. Pales) – piemenų ir galvijų bandų deivė. Pradžioje ji buvo vyriškos arba moteriškos lyties. Vardas siejamas su žodžiu falas. Palės garbei rugpjūčio 21 d. švenčiama Parilija. Jos metu deivei dovanodavo medų ir pieną, gyvulių bandas varydavo tarp laužų, tokiu būdu jas „apvalydavo“.

Paksė

Romėnų mitologijoje Paksė (lot. Pāx, „taika“) – taikos deivė, Jupiterio ir Justicijos duktė. Graikų Eirenės atitikmuo. Kultas įsteigtas valdant Augustui. Campus Martius vietovėje turėjo nedidelę šventyklą Ara Pacis, kitą Forum Pacis vietovėje. sausio 3 d. vykdavo šventė jos garbei. Vaizduota moterimi, laikančia skeptrą, alyvmedžio šakeles ir gausybės ragą (kornukopiją).

Opė

Romėnų mitologijoje Opė („gausybė“) – vasingumo, gausaus derliaus ir žemės deivė. Ji yra sabinų deivė. Opė buvo turtuolių globėja, pertekliaus, tiek visos šalies tiek ir žmogaus asmeninio suklestėjimo deivė. Vyras Saturnas. Identifikuojama su graikų Rėja. Garsiausia šventykla pastatyta Kapitolijuje.

Neptūnas

Neptūnas buvo garbinamas romėnų pirmiausia kaip arklių dievas, žirgų lenktinių sergėtojas. Turėjo šventyklą šalia lenktynių trasos, Circus Flaminius, Romoje (pastatyta 25 m. pr. m. e.), taip pat vieną Campus Martius vietovėje. Liepos 23 d. švenčiama Neptunalija skirta vandens dievams, daugiausia Neptūnui.

Minerva

Minerva romėnų mitologijoje – išminties, protingo kariavimo, amatų, verpimo ir audimo, meno ir mokslų deivė. Ji yra dievų tėvo Jupiterio ir Metijos (Metis) duktė. Minerva buvo Romos miesto ir Romos imperijos globėja. Romos imperijoje iš pradžių ji buvo laikoma amatų ir verslo, vėliau taip pat poetų ir mokytojų globėja. Turbūt todėl Ovidijus ją vadino „tūkstančio darbų deive“. Minervą atitinka graikų deivė Atėnė.
[Daugiau...]



Puslapis 3 iš 812345678