Fortūna

Romėnų mitologijoje Fortūna (lot. Fortuna) – sėkmės, likimo ir atsitiktinumo deivė. Iš pradžių Fortūna buvo derliaus, vaisingumo ir motinystės deivė, klasikinio periodo metu identifikuota su graikų deive Tiche.
[Daugiau...]

Fontas

Romėnų mitologijoje Fontas – nimfos Juturnos ir dievo Jano sūnus. Jis buvo šaltinių ir šulinių dievas. Per Fontui skirtas šventes Fantalijas, kurios švenčiamos spalio 13, gėles mesdavo į šaltinius ir jomis puošdavo šulinius. Fonto kultas buvo plačiai paplitęs tarp amatininkų ir vergų.

Flora

Romėnų mitologijoje Flora (lot. Flōra) – javų, gėlių ir pavasario deivė. Vėjo dievo Favonijaus žmona. Ji buvo viena iš keleto romėnų derlingumo deivių, tačiau didžiausia reikšmę įgaudavo pavasarį. Jos garbei skirta šventė Floralijos, kuri vykdavo balandį arba ankstyvą gegužę. Floralijos metu buvo švenčiamas gamtos atsinaujinimo ciklas, buvo daug geriama ir šokama. Jos atitikmuo graikų mitologijoje deivė Chloridė (Chloris). Vardas kilo nuo žodžio žiedas flōs.

Fidėja

Romėnų mitologijoje Fides („tikėjimas“) – ištikimybės deivė. Jai skirta šventykla buvo Kapitolijuje, kur Romos senatas sudarinėjo sutartis su užsienio valstybėmis, Fides saugojo jas. Taip pat buvo garbinama kaip Fides Publica Populi Romani („lojalumas Romos valstybei“).

Feronija

Romėnų mitologijoje Feronija (lot. Feronia) – vergų laisvės, laukų, miškų, vaistažolių požemio pasaulio deivė. Jai buvo šventi miškai ir fontanai. Pagrindinė kulto vieta Kapena, netoli Soraktės kalno, ir Teracina, kur ji turėjo šventyklą Campus Martius vietovėje Romoje. Feronija buvo garbinama kaip Jupiterio žmona, identifikuojama su Junona. Buvo tikima, kad tie vergai, kurie atsisės jos šventykloje ant šventojo akmens taps laisvi. Jos garbei lapkričio 15 d. vyko šventė. Feronija taip pat buvo kelionių, vandens ir ugnies deivė. Turėjo sūnų Herulą, pagal kitą versiją Feronijos sūnus buvo Erilio Prenestės valdovas.

Femė

Graikų mitologijoje Femė arba Osa (gr. Φημη) – šlovės, gandų ir paskalų personifikacija. Ji buvo Gajos dukra. Romėnų atitikmuo buvo Fama. Ji apibūdinama kaip „ta, kuri inicijuoja tolesnį bendravimą“. Femė turėjo altorių Atėnuose. Mene dažniausiai vaizduojama su sparnais ir trimitu.

Febrė

Romėnų mitologijoje Febrė (lot. Febris) – deivė, kuri saugojo žmones nuo maliarijos ir karščiavimo. Yra žinoma, kad Febrė turėjo tris šventyklas senovės Romoje, viena iš jų buvo tarp Palatino ir Velabrumo. Deivei Palantino kalnas buvo šventa vieta, kur jai nešdavo vaistus, kuriais gydydavo ligonius. Manoma, kad galėjo būti kilusi iš etruskų dievo Febro kulto.

Faunas

Romėnų mitologijoje Faunas – graikų Pano atitikmuo, viena iš seniausių romėnų dievybių. Tai laukų, miškų, ganyklų, gyvulių dievas. Būta vaizdinių ir apie įvairius, ir apie vieną Fauną. Jį atitinka mot. giminės dievybė Fauna, Fatuja, kurią imta laikyti Fauno dukterimi. Vėliau jį tapo žinoma Bona Dea vardu. Fauno pranašystės, kurias dažniausiai sužinodavo per sapnus aba iš medžių ošimo, buvo Saturno metrinės formos.
[Daugiau...]

Eventas Bonas

Romėnų mitologijoje Eventas Bonas (lot. Eventus Bonus; „gera pabaiga“, „pasisekimas“) – žemdirbystės ir komercijos pasisekimo dievas. Jis užtikrino gerą pelną ir derlių. Vaizduojamas labai panašiai į graikų didvyrį Triptolemą. Pavaizduotas ant monetų maždaug 700 metų po Romos įkūrimo. Buvo imperijos monetų standartiniu atvaizdu nuo Galbos iki Galieno valdymo. Taip pat buvo atvaizduotas ant gemų ir bronzinių dirbinių.

Diana

Romėnų mitologijoje Diana – medžioklės ir augmenijos deivė, gimdyvių globėja, mėnulio įsikūnijimas. Jupiterio ir Latonos duktė, Apolono sesuo. Gimė Delo saloje. Atitinka graikų Artemidę.

Diana buvo skaisti medžioklės deivė, siejama su žvėrimis ir miškais. Jai buvo ypač šventos ąžuolų giraitės. Buvo garbinama dėl savo tvirtybės, atletiškos gracijos, grožio ir medžiojimo įgūdžių. Ji sudarė trejybę kartu su Egerija, vandens nimfa, kuri buvo jos padėjėja, ir Virbijumi, miškų dievu.
[Daugiau...]



Puslapis 6 iš 812345678