Turnas

Turnas (lot. Turnus) – romėnų mitologijos veikėjas, minimas Vergilijaus Eneidoje. Jis buvo rutilų karalius. Jis Dauno sūnus, Enėjo konkurentas. Turnas atvyko į Italiją dar prieš Enėją ir merginosi Lavinijai, lotynų karaliaus Latino dukrai. Tačiau Lavinija pažadėta trojėnų princui. Junona nusprendė prailginti trojėnų kančias, todėl įkalba Turną reikalauti karo su naujais atvykėliais. Karalius Latinas nors ir labai nepatenkintas Turnu, tačiau leidžia karui įvykti.
[Daugiau...]

Sibilės

Sibilės – graikų ir romėnų mitologijoje moterys, dievo Apolono apdovanotos pranašystės galiomis. Sibilės gyvendavo urvuose ir niekieno neprašomos, apimtos transo, pranašaudavo dievų valią hegzametru. Pradžioje buvo tik viena sibilė, vėliau jų skaičius išaugo iki dešimties. Sibilių pranašystės buvo surašytos devyniose knygose, bet jos neišliko.

Rėja Silvija

Romėnų mitologijoje Rėja Silvija (Ilija) – mitinių Romos įkūrėjų Romulo ir Remo motina.

Pagal vieną versiją ji buvo Albos Longos karaliaus Numitoro Silvijaus duktė (pagal kitą ver. anūkė) ir Enėjo palikuonė. Numitoro brolis Amulijus užėmė sostą ir nužudė Numitoro sūnus, o patį Numitorą ištrėmė. Amulijus norėjo, kad ji nesusilauktų palikuonių, kurių jis bijojo. Todėl jo valia Rėja Silvija tapo vestale, deivės Vestos dvasininke. Vestalės turėjo laikytis celibato 30 metų.
[Daugiau...]

Romulas ir Remas

Romėnų mitologijoje Romulas ir Remas (lot. Romulus; Remus ) – mitiniai Romos miesto įkūrėjai. Yra įvairių dvynių gimimo versijų. Pagal tradicinę versiją, jie yra vestalės Rėjos Silvijos ir karo dievo Marso vaikai, tolimi Enėjo palikuonys.
[Daugiau...]

Pigmalijonas

Pigmalijonas – legendinis asmuo, gyvenęs Kipre. Jis labiausiai žinomas iš Ovidijaus „Metamorfozių“, kuriose aprašytas kaip jaunas skulptorius, įsimylėjęs savo sukurtą statulą. Pigmalijonas buvo nerangus ir išstypęs, tad nejaukiai jausdavęsis greta moterų. Kadangi buvo itin nekalbus ir nervingas, galiausiai išvis liovėsi ieškoti merginų draugijos.
[Daugiau...]

Larvai

Romėnų mitologijoje lemūrai arba larvai – pikti vaiduokliai, neramios dvasios. Buvo manoma, kad jie tinkamai nepalaidotų, klastingai nužudytų, piktadarių ir panašių mirusiųjų dvasios. Lemūrai klaidžioja naktimis ir aptemdo žmonėms protą. Jiems skirta gegužės 9 d. šventė – Lemūrijos. Šventę įsteigė Romulas po to, kai kai Faustului ir Akai Larencijai pasirodė Remo šmėkla.

Genijus

Genijus/Junona (Juno) romėnų mitologijoje – dvasia globėja, vadovaujanti žmogaus veiksmams ir mintims; gera arba pikta dvasia. Buvo teigiama, kad kiekvienas vyras turi genijų, suteikiantį jam vyriškumo galių, ir kiekviena moteris turi junoną (Junona taip pat buvo dievų karalienė).
[Daugiau...]

Didonė

Romėnų mitologijoje Didonė (lot. Dido), Elisa – pagal Kartaginos įkūrimo legendą buvo finikiečių princesė, Heraklio žynio Akerbo (arba Sichėjo) našlė. „Dido“ yra finikietiškas vardas, kuris reiškia „didvyrė“. Sichėją nužudė jos brolis Pigmalionas, trokšdamas jo turto. Bėgadama nuo savo valdžios trokštančio brolio Didonė atkeliavo į dabartinio Tuniso pakrantę.
[Daugiau...]

Cekulis

Cekulis („blogai matyti“) – romėnų mitologijoje Prenestos miesto įkūrėjas. Kažkokios mergaitės ir namų židinio dvasios arba Vulkano sūnus. Kai motina pametė jį prie Jupiterio šventyklos, pro šalį ėjusios moterys pasiėmė ir pavadino Cekuliu, nes jis turėjo mažas, dūmų išgraužtas akutes. Užaugęs Cekulis subūrė plėšikų gaują ir su jais įkūrė Prenestos miestą. Kartą į šventę jis pasikvietė kaimynų gentis ir mėgino įkalbėti, kad persikraustytų gyventi pas jį, nes esąs Vulkano sūnus. Norėdamas tai įrodyti, dievas apjuosė susirinkusiuosius ugnies ratu. Šio reiškinio įbauginti kaimynai pasidavė Cekulio valdžiai.

Austeris

Austeris (kilęs iš gr. auo – džiovinu) – romėnų pietų vėjas (graikų atitikmuo – Notas). Poetai šiuo vardu vadino apskritai kiekvieną vėją.



Puslapis 1 iš 3123