Dardanas (gr. Δάρδανος – „sudegęs“) graikų mitologijoje – dievo Dzeuso ir Elektros, Atlanto dukters, Dardanijos miesto įkūrėjas ant Idos kalno Traude.
Dionisijus iš Halikarnaso mini, kad Dardanas kilęs iš Arkadijos, kur valdė jo vyresnysis brolis Jasionas. Dardanas vedė Palo dukrą Chrisę, su kuria susilaukė dviejų sūnų Idajaus ir Dimo. Kilus potvyniui, išsigelbėjusieji gyveno kalnuose, kurie tapo dviem salom. Vienai išsigelbėjusių grupei vadovavo Deimas, kuris persikelė į Samotrakės salą. Šioje saloje Dzeusas nužudė Jasioną už meilės nuotykius su Demetra. Dardanas su savo žmonėmis išplaukė į Aziją.
Pagal kitą šaltinį, Vergilijus „Eneidoje“ rašo, esą Enėjas sapne iš penatų sužino, kad „Dardanas ir tėvas Jasionas (Jasijus)“ ir penatai kilo iš Hesperijos, kuri vėliau pavadinta Italija. Pagal šią versiją, Dardanas yra Tyrėnų princas, o jo motina Elektra yra Korito žmona.
Visi šaltiniai teigia, kad Dardanas į Traudą atvyko iš Samotrakės. Jį pasveikino karalius Teuceras, kurio dukterį Batėja vėliau vedė. Teuceras Dardanui padovanojo Idos kalną, ant kurio Dardanas įkūrė Dardanijos miestą.
Su Batėja Dardanas susilaukė Ilo, Erichtonijaus ir Idajos. Pagal Dionisijų iš Halikarnaso, Dardanas taip pat turėjo dar vieną sūnų Zakintą, kurio kaip pirmo gyventojo garbei buvo pavadintą Zakinto salą.
Dionisijus taip pat teigia, kad nuo sūnaus Idajaus kilo kalno Idajo kalno, t. y. Idos kalno pavadinimas. Ant kalno buvo pastatyta šventykla, skirta Dievų motinai Kibelei, vykdavo misterijos ir ceremonijos išlikusios Frigijoje Dionisijaus laikmečiu.
Palikite komentarą