Hanumanas (sanskritu/hindi: हनुमान्) – hinduizmo mitologijoje dieviškoji beždžionė, vėjo dievo Vajaus, arba Maruto (iš čia antrasis vardas – Maruti, „Maruto sūnus“) ir beždžionės Andžanos sūnus.
Hanumanas sugeba ska\raidyti ore, keisti savo pavidalą ir dydį, turi galią, leidžiančią rauti kalvas ir kalnus iš žemės. Pagal vieną iš mitų, tik užgimęs Hanumanas pagriebė saulę, pamanydamas, jog tai kažkas valgomo. Saulę ginti stojo Indra ir trenkė vadžros žaibu į Hanumano žandikaulį. Po šio įvykio Hanumanas gavo vardą, reiškiantį „su suskilusiu žandikauliu“.
„Ramajanoje“ Hanumanas – vienas iš pagrindinių herojų, jis yra išmintingas beždžionių karaliaus Sugrivos patarėjas ir ištikimas Ramos bei Sitos draugas. Ieškodamas Sitos Hanumanas vienu šuoliu atskrenda į Lankos salą, pakeliui užmuša baidykles Surasą ir Simhiką, o saloje stoja kovon su rakšasų ordomis, padega miestą. Po to Hanumanas sugrįžta pas Ramą ir kartu su juo patraukia atgal į Lanką, kad pratęstų kovą. Jis atlieka daugybę karinių žygdarbių, užmuša Ravano sūnų Akšą, išgelbėja nuo mirties Ramą ir Lakšmaną. Po pergalės Hanumanas kartu su Rama grįžta į Ajodhjų, ir Rama apdovanoja jį amžinos jaunystės dovana. Pagal „Mahabharatą“ tais laikais, kai pandavai buvo ištremti, Bhima susidūria miške su Hanumanu ir nesugeba net pakelti jo uodegos, kuria šis užtvėrė jam kelią. Hanumanas paskelbia Bhimai, kad jis yra jo brolis (Bhima – irgi dievo Vajaus sūnus), ir supažindina su keturių jugų mokymu bei keturių várnų pareigomis (III 146-151).
Hanumanas laikomas mokslo prižiūrėtoju ir kaimiško gyvenimo globėjas. Daugelyje Hanumano atvaizdų jis vaizduojamas garbingoje pozoje (klupintis ant kelių, sudėjęs rankas) priešais Ramą arba Sitą arba karingu pavidalu, su kuoka rankoje, koja prispaudęs deivę, Lankos sergėtoją.
Iš Indijos Hanumano kultas ir, bendrai, beždžionių kultas paplito po visą Rytų Aziją, regione iki Kinijos.
Palikite komentarą