Banšė

Banši, banšia (angl. banshee) – moteriška dvasia keltų mitologijoje, kurios pasirodymas skelbia kažkieno mirtį, žinianešė iš kito pasaulio.

Žodis banši yra kilęs iš airių ar škotų kalbos – air. bean sí ir škot. bean shìth ‘sidhių moteris’ ar ‘fėjų kalvų moteris’. Manoma, kad šiame žodyje minimi sidhiai buvo ikikrikščioniškos gėlų (keltų) gamtos dvasios, galbūt protėviai.
[Daugiau...]

Bargestas

Bargestas – Anglijos Jorkširo folklore baisus juodas šuo, turintis milžiniškus dantis ir nagus. Šuo pasirodo naktimis. Žmonės tikėjo, kad tas, kuris jį pamatys tikrai mirs. Velse buvo analogiškas raudonakis Tamsos šuo, Gvilgis (Gwyllgi).

Leprekonas

Leprekonas (air. leipreachán; angl. leprechaun) – airių mitologinė būtybė, siejama su turtais ir laime. Vertimuose į lietuvių kalbą jie dažnai vadinami gnomais. Daugumoje istorijų leprekonai vaizduojami taikiomis linksmomis būtybėmis, kurios mėgsta gyventi nuošaliose vietovėse. Nors nėra minima daug socialių situacijų, tačiau, manoma, kad leprekonai puikiai kalba. Dažniausiai tikima, kad leprekonai yra ypatingai turtingi ir savo turtą laiko slaptavietėse. Kur paslėptas turtas gali sužinoti pagavęs ir ištardęs, kur šis paslėpęs savo turtą. Manoma, kad leprekonai yra „susipykę“ su gamta bei labai gudrūs. Daugumoje istorijų leprekonas pergudrauja žmogų.

Liras

Liras (angl. Llyr) keltų, velsiečių ir airių mitologijoje – vienos iš kariaujančių dievų šeimų vadas. Pagal vieną iš interpretacijų Liro vaikai buvo tamsos jėgos, nuolat kariaujančios su Dono vaikais, šviesos jėgomis. Pagal velsiečių ir airių tradiciją, Liras ir jo sūnus Manavidanas buvo siejami su jūra. Liras laikytas jūros dievu. Kito Liro vaikai buvo: Branas (Bendigeidfranas), bardų ir poetų dievas, Branvenė, saulės dievo Airijos karaliaus Matolvicho žmona ir Kraidiladas (angl. Creidylad), o vėlesniuose taip pat duktė Ludė.
[Daugiau...]

Taranis

Taranis – keltų-galų dangaus dievas, garbintas Romėnų Ispanijoje. Romėnų poetas Markas Lukanas jį mini savo poemoje „Farsalija“ kaip keltų dievybę, kuriai aukojama, kartu su dievais Esu ir Tautačiu. Jis siejamas su kiklopu Brontu („Griaustinis“) graikų mitologijoje, bei su keltų ratu ir jam galėjo būti aukojami žmonės.
[Daugiau...]

Toutatis

Toutatis („Žmonių dievas“) keltų mitologijoje – svarbi dievybė, viena iš trijų, kurias paminėjo romėnų poetas Lukanas I amžiuje. Kitos dievybės Esas („Viešpats“) ir Taranis („Griaudėtojas“). Pagal vėlesnius komentatorius, dievui buvo skandinamos aukos kubiluose, galva žemyn. Teutatis buvo identifikuojamas tiek su romėnų Merkurijumi, tiek su Marsu. Airių Tuathal Techtmar vienas iš legendinių Airijos užkariautojas, kurio vardas turi ankstesnę Teuto-valos („Žmonių valdovas“) versiją. Jis galėjo būti dievybės eponimas, tame regione kurį užkariavo, tačiau jis greičiausiai tik dar viena didžiojo dievo Teutato manifestacija.