Augūrai

Augūrai – Senovės Romos pareigūnai ir žyniai, kurie užsiėmė pranašystėmis ir dievų valios skelbimu pagal tam tikrus ženklus, pvz., paukščių riksmą bei lėkimą, šventų vištų lesimą, gyvulių judesius ir balsus, dangaus ir kitus gamtos reiškinius. Augūrai sudarė tam tikrą dvasininkų kolegiją, iš pradžių iš trijų, vėliau iš šešių, devynių, penkiolikos ir net šešiasdešimties narių. Išaiškinę, kad ženklai nepalankūs augūrai galėjo sustabdyti tam tikrus svarbius valstybinius veiksmus. Augūro tarnybos perdavimas kitam augūrui vadintas inauguratio.
[Daugiau…]

Aurora

Aurora (lot. Auröra) romėnų mitologijoje – aušros deivė. Graikų mitologijoje Aurorą atitinka – deivė Eos. Vardas kildinamas iš žodžio aura, kuris pažodžiui reikštų „priešaušrio vėjelis“. Lietuvių mitologijoje artimiausias atitikmuo yra dievaitė Aušra.

Auspicijos

Auspicijos (lot. Auspicia) – būrimai, spėjimai apie dievų norus, dažniausiai iš paukščių. Romėnai, imdamiesi kokio nors žymesnio valstybinio reikalo, klausdavo augūrų nuomonės ar tai atitinka dievų norus. Augūrai dievų valią stengdavosi sužinoti būrimu. Būrimus darydavo šventovėje (templum), kurios viduryje buvo kambarėlis su durimis iš pietų pusės ir su anga lubose. Paukščio skridimas iš rytų į vakarus reiškė dievų palankumą.
[Daugiau…]

Austeris

Austeris (kilęs iš gr. auo – džiovinu) – romėnų pietų vėjas (graikų atitikmuo – Notas). Poetai šiuo vardu vadino apskritai kiekvieną vėją.

Averunkas

Averunkas romėnų mitologijoje – nereikšmingas antipatijos dievas. Tikėta, kad jis padeda atbaidyti dideles nelaimes, atneša sėkmę. Pagal kitus šaltinius minimas kaip naujagimių dievas.

Belona

Romėnų mitologijoje Belona – karo deivė. Deivės kultas buvo paplitęs tarp karių. Identifikuojama su graikų mitologijos deive Enio, kildinama iš etruskų mitologijos. Deivė lydėdavo karo dievą Marsą. Minima kaip Marso duktė, kitur rečiau kaip žmona. Turėjo šventyklą ant Kapitolijaus, kuri buvo pastatyta 296 m. pr. m. e., sudegė 48 m. e. metais. Joje deivė buvo pavaizduota mūšyje, sviedžianti ietį į priešą. Jos šventė buvo švenčiama birželio 3 d. Belonos simbolis – kardas. Buvo vaizduojama su šalmu, laikanti ietį ir deglą.

Bona Dea

Bona Dea (lot. geroji deivė) – romėnų mitologijoje viena iš deivių motinų, kurios vardas yra tabu. Pamaldos jos garbei vykdavo gegužės mėnesį šventykloje Aventino kalvoje, gruodžio mėnesį – aukščiausioj magistrato namuose. Magistrato žmona aukodavo deivei visos tautos vardu. Pamaldose dalyvaudavo vestalės ir ištekėjusios moterys; vyrams dalyvauti buvo draudžiama.
[Daugiau…]

Bubona

Romėnų mitologijoje Bubona – arklių ir galvijų deivė. Identifikuojama su galų deive Epona. Eponos kultą perėmė romėnų armijos kariai, ir ši tapo Bubona.

Cekulis

Cekulis („blogai matyti“) – romėnų mitologijoje Prenestos miesto įkūrėjas. Kažkokios mergaitės ir namų židinio dvasios arba Vulkano sūnus. Kai motina pametė jį prie Jupiterio šventyklos, pro šalį ėjusios moterys pasiėmė ir pavadino Cekuliu, nes jis turėjo mažas, dūmų išgraužtas akutes. Užaugęs Cekulis subūrė plėšikų gaują ir su jais įkūrė Prenestos miestą. Kartą į šventę jis pasikvietė kaimynų gentis ir mėgino įkalbėti, kad persikraustytų gyventi pas jį, nes esąs Vulkano sūnus. Norėdamas tai įrodyti, dievas apjuosė susirinkusiuosius ugnies ratu. Šio reiškinio įbauginti kaimynai pasidavė Cekulio valdžiai.

Cerera

Romėnų mitologijoje Cerera (lot. Ceres) – derlingumo deivė. Graikų mitologijoje jos atitikmuo – deivė Demetra. Cerera yra Saturno ir Opės (Rėjos) dukra. Jupiterio žmona ir sesuo, Proserpinos motina nuo Jupiterio, taip pat Junonos, Vestos, Neptūno ir Plutono sesuo. Ji buvo Sicilijos miesto globėja.
[Daugiau…]