Justicija

Romėnų mitologijoje Justicija (lot. Iūsticia, „teisė“) – teisingumo deivė, sakralizuota sąvoka. Vaizduojama moterimi, laikančia kornukopiją ir svarstykles. Vėliau vaizduota su raiščiu ant akių, laikanti svarstykles ir kardą ar skeptrą. Jai artima deivė Ekvitatė („teisingumas“).

Juturna

Romėnų mitologijoje Juturna (lot. Lūturna) – fontanų, šulinių ir šaltinių deivė. Jano žmona, su kuriuo susilaukė dievo Fonto. Jos garbei buvo švenčiama Juturnalija. Pagal kitą versiją legendinio rutulų valdovo Turno sesuo, kuri padėjo kovoje su Enėju. Jupiterio meilužė. Juos išdavė nimfa Lara, kurią Jupiteris už tai nubaudė atėmęs kalbėjimo dovaną. Jupiteris Juturną pavertė nimfa šaltinio, esančio prie Vestos šventyklos, pagal kitą var. švento šulinio Laviniume.

Karna

Romėnų mitologijoje Karna – požemio pasaulio deivė, viena iš daugelio „mažųjų“ romėnų religijos deivių. Jos garbei birželio 1 d. švenčiama Karnarija.
[Daugiau…]

Kastalija

Kastalija graikų ir romėnų mitologijoje buvo nimfa, kurią Apolonas pavertė fontanu (ar pati pasivertė bėgdama nuo dievo)Delfuose, Parnaso ar Helikono kalno papėdėje. Dar vadinama poetišku įkvėpimu.
[Daugiau…]

Kibelė

Kibelė – frigiškos kilmės graikų ir romėnų deivė. Garbinta Anatolijoje dar neolito laikais. Dažnai tapatinama su Rėja (titano Krono žmona, Olimpo dievų motina) ir Gaja, kadangi artima savo funkcijomis. Romėnams dar žinoma kaip Mater Turrita. Ji buvo kalnų ir urvų, sienų ir tvirtovių, gamtos bei laukinių gyvūnų (ypatingai liūtų ir bičių) deivė. Turėjo sūnų Atį, kuris buvo kastruotas ir prikeltas.
[Daugiau…]

Konkordija

Konkordija – Romėnų mitologijoje personifikuota santarvės, vienybės deivė. Ji buvo Romos, romėnų tautos, senato ir imperatorių santarvė. Garbinta daugybėje šventyklų, tačiau seniausia iš jų yra Forum Romanum vietovėje, kurią 367 m. pr. m. e. pastatė Markas Furijus Kamilas (Marcus Furius Camillus), joje dažnai susitikdavo Romos senatas. Buvo dažnai vaizduojama ant monetų. Konkordija vaizduota sėdinti, apsigaubusi dideliu apsiaustu, laikanti paterą, aukojimo indą, kairėje ir kornukopiją dešinėje. Kartais vaizduota stovinti tarp dviejų karališkų namų narių, kurie taikosi, spaudžia viens kitam ranką.

Kuba

Romėnų mitologijoje Kuba – kūdikių deivė. Kuba globojo kūdikius. Motinos norinčios užmigdyti savo verkiančius vaikus kviesdavosi Kubos pagalbos.

Kupidonas

Romėnų mitologijoje Kupidonas (lot. cupido – aistra; arba Amoras arba Amūras – lot. meilė) – meilės dievas, Veneros sūnus. Amoras gimė iš auksinio kiaušinio. Vaizduojamas mažu berniuku su baltais sparnais. Amoras ir Kupidonas yra sinoniminiai romėnų meilės dievo vardai. Sužeistas Amoro strėle pamilsta.
[Daugiau…]

Kvirinas

Romėnų mitologijoje Kvirinas – paslaptingas, sabinų kilmės dievas. Sabinai turėjo gyvenvietę toje vietoje, kur vėliau įsikūrė Romos miestas. Vardas kilo nuo vietovės pavadinimo, kuri įėjo į Septynias Romos kalvas. Kvirinas tapo vienu iš svarbiausių romėnų dievų, kadangi buvo laikomas Romulo, Romos pirmojo valdovo, dievifikacija. Kartais siejamas su mirta. Kvirino žmona – Hora.

Larvai

Romėnų mitologijoje lemūrai arba larvai – pikti vaiduokliai, neramios dvasios. Buvo manoma, kad jie tinkamai nepalaidotų, klastingai nužudytų, piktadarių ir panašių mirusiųjų dvasios. Lemūrai klaidžioja naktimis ir aptemdo žmonėms protą. Jiems skirta gegužės 9 d. šventė – Lemūrijos. Šventę įsteigė Romulas po to, kai kai Faustului ir Akai Larencijai pasirodė Remo šmėkla.