Teliavelis

Teliavelis – lietuvių dievas. Ipatijaus metraštyje jis minimas antruoju, Malalos kronikos intarpe jis vardijamas ketviruotu, paskutiniuoju, vadinamas kalviu nukalusiu Saulę ir įmetusiu ją į dangų.
[Daugiau…]

Tiklis

Tiklis – senovės lietuvių dievas, žmonių pagalbininkas. Jį mini M. Pretorijus ir vadina dievu, kurio dėka sėkmingai auga javai. Galima sieti su latvių sekmės ir klėstėjimo deive Tikla. Vardas kildinamas nuo „tikti“, nors nėra visiškai aiški etimologija.

Trotytojas kibirkščių

Trotytojas kibirkščių – lietuvių dievas, pirkioje išblėsinantis žežirbas. Dievą mini J. Laciskis. Pagal T. Narbutą šis dievas buvo atsargaus elgesio su ugnimi globėjas, kibirkščių gesintojas.
[Daugiau…]

Ublanyčia

Ublanyčia – J. Lasickio minima lietuvių dievybė, kuri globoja kievieną maldautoją. Pagal Lasickį ji priskiriama namų dievams. Vardas kildinamas nuo žodžio „ubladnyčia“, „ubladė“ (jauja, atskirai stovintis pastatas duonai kepti ar viralui virti). Pagal A. J. Greimą Ublanyčia priklausė ugnies dievams.

Ukapirmas

Ukapirmas (Ūkopirmas, Okopirmas, Aukopirmas) – pats prūsų pirmasis, dangaus, žvaigždžių, žemės, laiko atgimimo dievas, Visatos kūrėjas, visos pradžios davėjas. Šis dievas buvo žmogaus pavidalo su zoomorfiniais atributais.
[Daugiau…]

Undinė

Undinės (Nėrovės, Vandenės) – mitinės vandens būtybės, randamos daugelyje tautų folklore. Undinės vardas kilęs iš žodžio vanduo (tarmiškai vanduo vadintas undeniu) arba yra perimtas iš tą pačią reikšmę turinčio lotynų žodžio undine. [Daugiau…]

Upinis

Upinis – senovės lietuvių upių dievas. Jam buvo aukojami balti paršeliai, kad vanduo būtų skaidrus. T. Narbutas bereikalo upinį pakeičia moteriškos lyties Upine. Upinis gretinamas su Ežereniu.

Ūsinis

Ūsinis – dievybė senovės latvių mitologijoje, siejama su pavasariu ir šviesa. Pirmasis dievą paminėjo Stribingas 1606 m. pranešime kolegijai, kad latviai turintis arklių dievą. Senasis Stenderis Ūsinį įvardija kaip bičių dievą, nors tuo labai abejojama.

Užpelenė

Užpelenė (Užpelenis) – viena iš namų židinio ugnies deivių, tikriausiai globojusi kampą tarp židinio ir sienos. Ji tapatinama su Vesta.

Vaisgamta

Vaisgamta (Vaižgantas, Vaizgantis, Waisgantas, Waitzganthas, Waizgantos) – archainė lietuvių linų, pluoštinių augalų ir kanapių dievaitė, skatinusi augalijos augimą ir klestėjimą, vaisingumo dievybė.
[Daugiau…]