Velnias

Velnias – tai viena spalvingiausių ir ryškiausių mitinių būtybių lietuvių tautosakoje. Ji nevienalytė, chaotiška, kaip pasakytų Norbertas Vėlius, velnias yra „šimtaveidis“. Velnias gali būti stiprus ir silpnas, protingas ir kvailas, jaunas ir pavargęs. Jis gali būti siejamas tiek su požemio, tiek su žemės gyventojais.
[Daugiau…]

Žaltys

Žaltys – namų, židinio, mirusių protėvių, gerovės, sveikatos ir vaisingumo dievybė. Jis buvo laikomas gerąja namų dvasia, globėju ir gydytoju.
[Daugiau…]

Gabija

Gabija – lietuvių ugnies deivė. Ji globojo ne tik namų židinio ugnį, bet ir visą ūkį, gyvulius, moterų darbus, ypač verpimą prie balanos ar žvakės. Namų židiniui lietuviai ne tik aukojo aukas, bet rūpinosi juo kaip žmogumi, kad būtų sotus, netgi „klodavo“ patalą, guldydavo, paguldę užklodavo, migdydavo.
[Daugiau…]

Ragana

Raganas vadina visą galinčiomis, visa žinančiomis, visa matančiomis deivėmis. Lietuvių tautosakoje raganų veikla skiriasi nuo jų mitologinio įvaizdžio. Su krikščionybės atėjimu imta jas sieti su velniais ir demonais. Sakoma, kad raganos laiko velnius, kurie padeda joms burtininkauti, kad yra jų giminė ar kad gyvena kartu kaip vyrai su žmonomis. Sakmėse dažniausiai tai neigiami personažai, kurie yra linkę kenkti ir daryti bloga.
[Daugiau…]

Aitvaras

Aitvaras (Atvaras, Damavykas, Gausinėlis, Koklikas, Pūkis, Sparyžius, Spirūkas, Svitelis, Žaltvikšas, Žalviskas) lietuvių mitologijoje – pagoniškojo panteono dieviška būtybė, atmosferos, vandens, ypač debesų, saugotojas, turintis ryšį su žeme ir jos turtais. Tai materialines gėrybes nešanti būtybė.
[Daugiau…]