Laumė

Laumė – viena seniausių lietuvių dangaus ir žemės deivių, Perkūno sutuoktinė(tačiau Perkūno žmona buvo Žemyna), nublokšta į Žemę. Jos tarpininkės tarp žemiškosios ir dangiškosios sferos. Žmones apdovanodavo materialinėmis gėrybėmis, o kai kada lemdavo pražūtį ir mirtį.
[Daugiau…]

Lauksargis

Lauksargis senovės lietuvių mitologijoje – lauko dievas, dirbamų laukų ir gyvulių globėjas. Jam meldžiamasi, einant sėti ar arti. Lauksargis sergsti laukus nuo nederliaus ir nelaimių (lietaus, krušos). Lauksargį mini Martynas Mažvydas, kuris ją lygina su latvių Lauka mate. Lauksargis tapatinamas su Laukpačiu.

Laukpatis

Laukpatis (Laukpatimas) lietuvių mitologijoje – lauko, pasėlių ir javų dievas. Jam meldžiamasi, einant sėti ar arti. Saugojo pasėlius nuo ledų, kirminų ir kitokių negandų, rūpinosi geru javų daigumu, augimu ir varpų branda, jų užderėjimu. Laukpatis rašytiniuose šaltiniuose minimas retai, o tautosakoje neišliko jo net pėdsakų.
[Daugiau…]

Laimė

Laimė – gyvenimo sėkmės tvarkytoja, gyvenimo sėkmės davėja, globojanti gyvenančius žmones. Ji Laimos pagalbininkė. Pirmą kartą deivę 1666 m. mini Danielis Kleinas.
[Daugiau…]

Laima

Laima (Laimė) – lietuvių ir latvių moteriška mitinė būtybė.
[Daugiau…]

Laibegelda

Laibegelda (Luibegelda) lietuvių mitologijoje – moterų dievybė, kurią mini J. Laciskis. Į dievybę kreipiasi moterys, prašydamos, kad ji atneštų joms visokių sėklų gilės kiaute.
[Daugiau…]

Lada

Lada – slavų mitologinė harmonijos, meilės ir grožio deivė. Lados egzistavimas slavų panteone yra ginčytinas ir dažnai teigiama, kad Lada tėra neopagonių ir neoromantikų neteisingai interpretuotų šaltinių pasekmė.
[Daugiau…]

Kukovaitis

Kukovaitis lietuvių mitologijoje – legendinis kunigaikštis, kuris palaidotas netoli Deltuvos. Kukovaitį mimi Lietuvos metraštis, M. Strijkovskis, T. Narbutas ir kt.

Krūminė

Krūminė – javų ir žemdirbystės deivė, Nijolės motina. Deivę 1582 m. mini M. Strijovskis, kuris teigia, kad deivė duodavusi visus javus. Deivei Krūminei lietuviai aukodavo sukapotų vištų mėsą, kad javai būtų tankūs ir varpingi.
[Daugiau…]

Kriukis

Kriukis (Krukis, Kiaulių Kriukis, Kremata) – senovės lietuvių mitologijoje buvo užaugusių paršų ir kiaulių dievas. Tačiau jam nepriklausė maži paršeliai. Dievą mini M. Pretorijus ir J. Lasickis. Vardas kildinamas nuo globojamo gyvūno skleidžiamo „kriukio“ garso kaip ir Baubio atveju.