Vulkanas

Romėnų mitologijoje Vulkanas – Jupiterio ir Junonos sūnus, Majos ir Veneros vyras. Jis buvo ugnies, ugnikalnių, geležies ir kalvystės dievas. Vulkano atitikmuo graikų mitologijoje dievas Hefaistas, etruskų mitologijoje – Setlanas.

Buvo manoma, kad jo kalvė yra po Etna Sicilijoje. Rugpjūčio 23 d. buvo švenčiamas Vulkanijos festivalis skirtas Vulkanui, jo metu žuvys ir nedideli gyvūnai buvo metami į ugnį.
[Daugiau…]

Volturnas

Romėnų mitologijoje Volturnas – vandens ir to paties pavadinimo Italijos upės Kampanijoje dievas, gali būti kilęs iš vietinio samnitų kulto. Jo garbei rugpjūčio 27 d. buvo švenčiamos Volturnalijos. Laikomas Jano sūnumi.

Virtutė

Virtutė (Virtus) romėnų mitologijoje – karinio šaunumo ir dorybių personifikacija, laikyta karo dievo Marso palydove. Graikų mitologijoje identifikuojama su Arete. Ji garbinta kartu su Honoru (Honos), kuris buvo pelnytos šlovės už dorybes personifikacija. Deivė buvo vaizduojama karinga kaip amazonė. Virtutės ir Honoro šventyklos stovėjo greta.

Viktorija

Romėnų mitologijoje Viktorija – pergalės deivė. Jos graikiškas ekvivalentas yra deivė Nikė. Tapatinama su romėnų deive Belona. Viktoriją romėnai adaptavo pagal sabinų žemdirbystės deivę Vakuną.

Vesta

Romėnų mitologijoje Vesta (lot. Vesta) – miesto bendruomenės, namų ir šeimos dievė. Vestos atitikmuo graikų mitologijoje – deivė Hestija. Vesta, kaip ir Hestija, minima kaip skaisti deivė. Ji neturi atskiros asmenybės, neminima mituose ir niekada konkrečiai nevaizduota. Šventoji ugnis simbolizavo jos dievišką buvimą.
[Daugiau…]

Vertumnas

Romėnų mitologijoje Vertumnas – permainų dievas, Pomonos vyras. Jis buvo metų laikų kaitos, augalų ir sodų augimo, upės tėkmės, žmonių nuotaikos, vaisių brandos stadijų dievas. Vertumnas panorėjęs galėjo keisti formą, naudodamas šią galią pergudravo Pomoną ir įtikino ištekėti už jo. Vardas kildinamas nuo „vertere“ (kintantis).

Venera

Romėnų mitologijoje Venera (lot. Venus) – meilės, aistros ir sodų dievė. Amoro motina. Identifikuojama su graikų Afrodite, etruskų Turane, egiptiečių Izide, finikiečių Astarte, babiloniečių ir asirų Ištara.

Seniausia žinoma šventykla pastatyta 293 m. pr. m. e., rugpjūčio 18. Tą pačią dieną buvo švenčiama Vilia Rustica šventė, o balandžio 1 d. buvo švenčiama svarbiausia Venerai Vertikordijai skirta šventė Veneralija. 215 m. pr. m. e. pastatyta Veneros šventykla įamžinant romėnų pralaimėjimą Trasimenės upės mūšyje. Julijus Cezaris įvedė Veneros Genetriksės kultą, kur ji buvo motinystės ir šeimos deivė.
[Daugiau…]

Vakuna

Vakuna (lot. Vacuna) romėnų mitologijoje – sabinų kilmės poilsio deivė[1]. Deivė tapatinama su Cerera, Diana, Minerva, Belona ir kitomis romėnų deivėmis. Daugiausiai garbinta jos šventykloje Tibure netoli Horacijaus (Quintus Horatius Flaccus) vilos, Riečio šventame miške(Reate), ir Romoje.

Timoras

Romėnų mitologijoje baimės ir siaubo personifikacija, graikų Fobo atitikmuo.

Terminas

Romėnų mitologijoje Terminas – ribų, sienų dievas. Buvo, manoma, kad jam buvo šventi akmenys, naudojami žymėti sienas.