Ambrozija graikų mitologijoje – dievų maistas, suteikiantis nemirtingumą ir amžiną jaunystę. Tapatinamas su nektaru, nors Iliadoje dievai geria nektarą, o ambrozija – dievų aliejus (ambrozijos aliejus), kartais įvardijama kaip dieviškų žirgų ėdalas.
Minima, kad Dzeusui ambrozija atnešantys balandžiai. Tačiau kai Homeras naudoja abu žodžius nektarą ir ambroziją, nektaras reiškia gėrimą, o ambrozija bendresnę sąvoką. Homeras mini, kad Afroditė naudoja ambrozijos aliejų kaip kvepalus, kurie „dieviškai saldūs ir saikingai aromatingi“.
Kai kurių autorių teigimu šį pavadinimą galima išvesti iš semitų MBR (gintaras), o gintarui Rytų tautose buvo priskiriamos stebuklingos galios. Indų mitologijoje taip pat žinomas dievų gėrimas amrita. Kai kurie šiuolaikiniai tyrinėtojai, mano, kad ambrozija galėjo būti haliucinogeninis grybas – musmirė.
Mitai
Minima, kad Tetidė maudo Achilą ambrozijoje, palikdama tik kulną nesuteptą ir pažeidžiamą.
Apolonas nuplauna juodą kraują nuo Sarpedono kūno ir šį ištepa ambrozija, kad jis būtų išsaugotas ir galėtų būti nugabentas į Likija kaip kad Sarpedonas norėjo. Analogiškai ambroziją naudoja ir Tetidė ištepdama Patroklo kūną abrozija, siekdama ji kuo ilgiau išsaugoti.
Odisėjoje minima, kad Kalipso apklojo stalą ambrozija, kurį parūpino Hermis, bei rožių raudonumo nektaru.
Kirkė mini Odisėjui, kad Dzeusui ambrozija atnešantys balandžiai
Viena iš Tantalo niekšybių, kad pavogęs nektaro ir ambrozijos, kuriais vaišino savo svečius (pan. kaip kad Promėtėjas pavogęs ugnį).
Palikite komentarą