Iščela, Iščelė („vaivorykštė“) majų mitologijoje – mėnulio deivė. Audimo, medicinos, gydymo, vaisingumo ir naujagimių globėja. Dar žinoma, kaip „Ponia vaivorykštė“.
Vaizduojama, kaip sena moteris su sijonu, papuoštu sukryžiuotais kaulais, rankoje laikanti gyvatę. Dažnai vaizduojama su dideliu pilnu vandens ąsočiu.
Ji buvo Icamnos arba Voltano žmona, su kuriuo susilaukė keturių brolių bokabsų: Hobnilo, Kantziknalo, Zakimio ir Hozaneko.
Iščela buvo labiausiai garbinama dievybė majų pasaulyje, ypač kaip vaikų ir naujagimių globėja. Iščelai aukodavo gražias mergeles. Iščelos šventyklose Isamale ir Kosumelos saloje, norėdami išmelsti sveikatos, lankėsi daug maldininkų.
Pagal vieną mitą, kai Iščela nusimena, ji išpila vandens ąsotį ir siunčia į žemę potvynius ir audras.
Kartais ji vaizduojama destrukcinė, mirtina ir demoniška, kartais – teigiama.
Palikite komentarą