Perunas slavų mitologijoje – vyriausiausias griaustinio dievas, Makošos vyras. Jo atributai: ąžuolas, erelis, dangus, arkliai ir karučiai, ginklai (kūjis, kirvis ir strėlė), karas ir ugnis. Tapatus graikų Dzeusui, baltų Perkūnui, skandinavų Odinui ir kitų indoeuropiečių tautų griausmavaldžiams vyriausiems dievams.
|
||||||
|
Slibinas (rus. Змей; ‘gyvatė’) – baltų ir slavų mitologinė būtybė, drakono atitikmuo. Vaizduojamas kaip juoda skraidanti gyvatė, turinti kelias (tris, šešias, devynias) galvas. Vieną galvą nukirtus vietoje jos atsiranda dvi. Tai pikta būtybė, kenkianti žmonėms. Rusų pasakose ir bylinose dažnai minimas Slibinas Goryničius (Змей Горыныч). Vaizduojamas dažniausiai trigalvis, žalias, dvikojis. Jį pasakose nugali Dobrynia Nikitičius. Krikščionybėje šį motyvą perima Šv. Jurgis. Svarogas slavų mitologijoje – Saulės ir ugnies dievas. Siejamas su Hefaisto kultu, kalvyste. Vaizduojamas ugnine gyvate arba daugiagalviu slibinu, kvėpuojančiu ugnimi. Čekai, slovakai, ukrainiečiai Svarogą sieja su ugnies dvasia Raroga. Velesas, Volosas (slav. Велесъ, rus. Велес, lenk. Weles) – chtoninis slavų mitologijos dievas, požemių, žemės ir vandens valdovas, siejamas su magija, slibinais, galvijais, apgaule. Jis yra dangaus valdovo Peruno priešininkas, o jų kova yra svarbus sakmių, pasakų, padavimų motyvas. Įsivaizduojamas su ragais, barzda, gyvatės pavidalu. Šventė Veleso garbei vykdavo žiemą, tai viešpatauja tamsa ir chaosas. Krikščionybės laikais sutapatintas su piktąja dvasia, Šėtonu, o jo, kaip gyvulių sargo funkciją perėmė Šv. Vlasijus. Veleso atitikmuo baltų mitologijoje – Velinas. |
||||||
|
© 2024 Mitai.lt - mitologija, mitai, legendos, padavimai, dievai, mitinės būtybės. |
||||||