Slibinas

Slibinas (rus. Змей; ‘gyvatė’) – baltų ir slavų mitologinė būtybė, drakono atitikmuo. Vaizduojamas kaip juoda skraidanti gyvatė, turinti kelias (tris, šešias, devynias) galvas. Vieną galvą nukirtus vietoje jos atsiranda dvi. Tai pikta būtybė, kenkianti žmonėms. Rusų pasakose ir bylinose dažnai minimas Slibinas Goryničius (Змей Горыныч). Vaizduojamas dažniausiai trigalvis, žalias, dvikojis. Jį pasakose nugali Dobrynia Nikitičius. Krikščionybėje šį motyvą perima Šv. Jurgis.

Miškinis

Miškinis (ukr. лісовик, rus. леший, лесовик, лесовой, лешак, лесник, лесун) – miške gyvenanti būtybė (kartais – miško dvasia), globojanti mišką. Būdinga slavų, ypač rusų, legendoms ir pasakoms. Miškinius dažniausiai įsivaizduodavo kaip priešiškus žmonėms.
[Daugiau...]

Lechas

Lechas – legendinis lenkų protėvis, Gniezno įkūrėjas ir Lenkijos valstybės įkūrėjas. Pagal legendą, senovėje gyveno trys broliai – Lechas, Čekas ir Rusas, kurie sukūrė tris slavų tautas:
Lenkiją (poetiškai dar vadinama Lechija)
Bohemiją (dabar didžioji dalis Čekijos) ir
Ruteniją (kurios įpėdinės yra Rusija, Ukraina ir Baltarusija)
[Daugiau...]

Gimtatikyba

Gimtatikyba (rus. Родноверие), slavų neopagonybė – politeistinė, neopagoniška religija, tęsianti ikikrikščioniškos slavų religijos tradicijas.

Pagonybė tarp slavų nyko palaipsniui. Nors krikščionybė įvesta palyginti anksti (Moravijoje – 863 m., Lenkijoje – 966 m., Kijevo Rusioje – 988 m.), atokesnėse vietovėse pagoniški ritualai išliko iki pat XV a. Dalis pagoniškųjų bruožų susiliejo su krikščionybe.
[Daugiau...]

Bohemas

Bohemas, Protėvis Čekas (čekų kalba: Praotec Čech) yra legendinė asmenybė, tautos, kuri vėliau tapo žinoma kaip čekai vadovas. Ši tauta, vadovaujama Bohemo atvyko į Bohemiją (Čechy), kuri kaip pažadėjo Protėvis Čekas buvo „pažadėtoji žemė“. Jis, su savo tauta, įkopęs į kalną, kuris vadinamas Říp, belipant jie matė puikų Bohemijos kraštovaizdį ir Čekas pasakęs „Štai ta šalis, kurią jums pažadėjau, žemė pilna elnių ir paukščių, pertekusi pienu ir medumi“. Ši žemė buvo pavadinta jo vardu – „Čekija“. Jo broliai, Lechas ir Rusas, buvo Lenkijos ir Kijevo Rusios pradininkai.

Alkonostė

Alkonostė – slavų mitologinė būtybė – paukštis su moters galva, minima senovės rusų pasakose. Saulės dievo Horso deivė. Pavadinimas kilo iš graikų mitologijoje minimos Alkionės, dievų paverstos tulžiu. Alkonostė gyvena dausose tačiau nusileidžia į žemę ir savo dangišku balsu praneša ateitį. Ji deda kiaušinius jūros dugne ir jūra tampa rami savaitei. Vėliau kiaušiniai skyla ir kyla audra.