Graikų mitologijoje hamadriadės – driadės nimfos, gyvenusios medžiuose, gimdavusios ir mirdavusios kartu su medžiu. Todėl dievai bausdavo mirtinguosius, kurie žalodavo medžius.
[Daugiau…]
|
||||||
|
Harpijos (gr. harpyjaj – „griebiančios“) graikų mitologijoje – gražios sparnuotos moterys, pusiau paukščiai pusiau moterys, vykdančios Finėjui Dzeuso skirtą bausmę – vogti jo maistą. Taip pat žinomos iš susidūrimo su argonautais. Vėliau susiformavęs harpijų įvaizdis – bjaurios sparnuotos moterys aštriais nagais – liko iki šių dienų. Hekatonkheirai (graikiškai hekatos – šimtas, cheiros – ranka) graikų mitologijoje – šimtarankiai, penkiasdešimtgalviai milžinai, kurie, kaip ir kiklopai, buvo Urano ir Gajos vaikai. Jie – siaubingi žemės sutvėrimai, padedantys naujajai dievų generacijai, kuriančiai pasaulio struktūrą tvarkos principais. Hektoras – graikų mitologijos veikėjas, Trojos karo didvyris, vyriausiasis Trojos karaliaus Priamo ir Hekubos sūnus, Pario brolis. Su žmona Andromache Hektoras įsisūnijo Astianaktą. Jo draugai buvo Misenas ir Poludamas, turėjo arklį Lamposą. Hektoro važnyčiotoju buvo Kebrionas, jo netikras brolis. Graikų mitologijoje Hekuba (Hekabė) buvo Trojos karalienė, Dimo (Dimanto) duktė. Su vyru, karaliumi Priamu, Hekuba turėjo dvidešimt vaikų, įskaitant Hektorą, Antifą, Deifobą, Heleną, Parį ir Kasandrą. Graikų mitologijoje Helenas – Priamo ir Hekubos sūnus, turintis pranašo sugebėjimų. Kasandra ir Helenas buvo dvyniai. Pranašo galių jis įgavo dėka Apolono šventykloje paliktų gyvačių. Jis bandė atkalbėti Parį, ketinantį pagrobti mylimają Helenę. Pariui mirus jis su Deifobu susiginčijo dėl Helenės rankos, nugalėjo Deifobas. Helenė (Helena arba Elena) graikų mitologijoje – Dzeuso ir Ledos duktė, Menelajo žmona, gražiausia Helados moteris ir pasaulio moteris. Jai piršosi įžymiausi herojai, bet jos žemiškasis tėvas Tindarėjas, Odisėjo patariamas, leido pačiai išsirinkti vyrą. Kiti pretendentai turėjo prisiekti liksią draugais ir padėsią Helenės išrinktajam. Helenė išsirinko Menelają, kuris, uošviui mirus, tapo, Spartos karaliumi. Pariui, Trojos princui, pagrobus Helenę, kilo Trojos karas. Graikų mitologijoje Heliadai („saulės vaikai“) – saulės dievo Helijo, Klimenės ir Rodės, Afroditės dukros, vaikai. Jų vardai susija su šviesa ir švytėjimu. Graikų mitologijoje Helija – viena iš heliadžių. Ji buvo Helijo, saulės dievo, ir okeanidės Klimenės dukra. Heraklis (gr. Ἡρακλῆς, hêraklês; pagal lotynišką tradiciją taip pat vadinamas Herkuliu) graikų mitologijoje – mitinis didvyris ir pusdievis. Heraklis buvo Dzeuso (romėnų Jupiterio) ir mirtingosios Alkmenės (Persėjo anūkės), Tėbų karaliaus Amfitriono žmonos, sūnus. Turėjo netikrą brolį Ifiklą, kuris buvo Alkmenės ir Amfitriono sūnus. |
||||||
|
© 2024 Mitai.lt - mitologija, mitai, legendos, padavimai, dievai, mitinės būtybės. |
||||||