Gaila lietuvių mitologijoje – buvo nakties dvasia. Sapne ji kankinandavusi žmones ir gyvulius. Gaila žinoma tik iš Teodoro Narbuto aprašymų.
|
||||||
|
Ganiklis – miškų ir piemenų dievas, kurį mini M. Strijkovskis 1582 m. Pagal savo funkcijas tapatus romėnų Faunui. Gardunytis (Gardunitis) – L. Lasickio minimas lietuvių dievas, ėriukų globėjas. Dievas globojęs neseniai atvestus ėriukus. Vardas kildinamas nuo žodžio „gardas“. Giltinė – mirties deivė, numarinanti žmones. Ją mini M. Pretorijus kartu su pykčio ir nelaimės dievais. Ji priklauso pačioms seniausioms deivėms. Giltinės vardas kilęs iš žodžių „gelti“, „geluonis“, „geltonis“. Giltinė žudo geldama liežuviu. Girstis (Giraitis) senovės lietuvių mitologijoje – giraitės dievas. Dievą mini M. Pretorijus, jis Girstį vadina miško dievu ir gretina su Silvanu. Analogškai kaip ir M. Pretorijus jį apibūdina ir J. Brodovskis, o P. Ruigys teigia, kad tai „pagonių miško dievas“ ir gretina su faunu, satyru. Vardas kildinamas nuo „giria“, „giraitė“. Gondas (Gonda) senovės lietuvių mitologijoje – mergelių garbinamas vestuvių dievas. Gota, Gototė – M. Pretorijaus minima lietuvių galvijų dauginimosi deivė. Teigiama, kad Deivei buvo aukojami galvijų pirmagimiai, kurie buvo suvalgomi atliekant tam tikras ceremonijas. Vardas kildinamas nuo latviško žodžio „gotina“, kuris reiškia karvę. Gulbių dievas senovės lietuvių mitologijoje – kiekvieną žmogų saugantis dievas, dvasia. Vyrai jam aukojo kalūnus, o moterys vištytes. Gužė lietuvių mitologijoje – keliautojų dievybė. Dievybės lytis nežinoma. Gužę mini P. Ruigys ir J. Brodovskis. Vardas kildinamas nuo žodžių „čiuožti“, „čiužė“. Dievybė artima kitiems kelionę globojantiems dievams, pvz., Keliukui. Indraja lietuvių mitologijoje – mitinė būtybė, vandenų laumė, vandens kerėtoja, ragana. Jos pareigos – atskirti šungrybius nuo valgomųjų grybų. Nuo to kilo kai kurių grybų pavadinimas – laumgrybiai, o grybų ratai – laumės ratais. |
||||||
|
© 2024 Mitai.lt - mitologija, mitai, legendos, padavimai, dievai, mitinės būtybės. |
||||||