Ptachas

Ptachas (Pteh, Pta, Ptah – „atidarytojas“) egiptiečių mitologijoje – vienas svarbiausiųjų dievų.

Pasaulio kūrėjas, pagimdęs dievus, jiems įrengęs šventyklas ir pagaminęs jų kultinius kūnus iš akmens, medžio bei molio, sukūręs miestus, įsteigęs Egipto apskritis. Architektų, dailininkų, skulptorių globėjas. Jis padarė metalinę lėkštę, kuri laikoma dangaus stogu ir rojaus grindimis.

Ikonografijoje Ptachas vaizduojamas šventavietėje (naos) ant pjedestalo stovinčiu barzdotu vyru, susivyniojusiu į mumiją, laikančiu lazdą, kuri simbolizuoja gyvenimą, stabilumą ir ilgaamžiškumą.

Reiškiasi Ptah-Teneno, Ptah-Sokaro, Ptah-Sokaro – Ozyrio triados, šventojo Hapio jaučio pavidalais. Jo žmona – Sekhmeta (galia), o sūnus Nefertumas, kurį vėliau pakeičia sudievintas III dinastijos architektas, gydytojas ir išminčius Imhotepas.