Graikų mitologijoje Elektrionas – Alkmenės ir Likimnijjo tėvas, Persėjo ir Andromedos sūnus, Mikėnų karalius. Heraklio senelis iš motinos pusės. Jį netyčia užmušė Amfitrionas. Po mirties Mikėnų sostą paveldėjo brolis Stenelas.
|
||||||
|
Empusa (Empousa arba Empūsa) Graikų mitologijoje – mitinė pabaisa ar demonė, Hekatės palydovė. Endimionas graikų mitologijoje – gražus jaunuolis, kuris didžiąją savo gyvenimo dalį praleido amžinai miegodamas. Skirtingas Endimiono kilmės versijas nurodo įvairūs šaltiniai ir istorijos, tačiau tradiciškai jie teigia, kad Endimionas buvo Elio karalius. Pagal vieną iš šaltinių, Dzeusas pasiūlė jam, ko tik jis panorėtų. Endimionas panorėjo amžino miego, kurio metu jis išliktų amžinai jaunas. Pagal kitą versiją, jo miegas buvo Dzeuso bausmė, kadangi jis mėgino suvilioti jo žmoną Herą. Bet kuriuo atveju, Endimioną mylėjo Mėnulio deivė Selenė, kuri jį lankydavo kiekvieną naktį Karijos Latmo kalno oloje. Selenė nuo jo pagimdė 50 dukterų. Pagal vieną iš versijų, pati Selenė užmigdžiusi Endimioną, kad galėtų nieko netrukdoma mėgautis jo jaunyste. Enėjas, Graikų mitologijoje, trojėnas, Anchiso ir Afroditės (Romėnų mitologijoje Veneros) sūnus, Homero „Iliados“ ir Vergilijaus „Eneidos“ herojus. Pasak Trojos karo mitų, Enėjas paliko Troją jos žlugimo naktį, nešdamas tėvą Anchisą ant pečių. Vėliau romėnai savo valstybės įkūrimą siejo su Enėjo vardu. Esą po klajonių Enėjas su išsigelbėjusiais po Trojos žlugimo išsilaipino Tibro pakrantėje ir susigiminiavo su vietos etruskų genčių karaliumi, tuo duodamas pradžią Romos valstybei. Ši legenda panaudota Vergilijaus poemoje „Eneida“. Kilmingieji romėnai mėgo kildinti savo kilmę iš Enėjo giminės ar jo bendražygių. Pvz., garsi Romos Julijų giminė kildino save iš Enėjo sūnaus Julo (kitaip Askanijaus). Graikų mitologijoje minimi keturi personažai vardu Eolas arba Ajolas. Graikų mitologijoje Epafas (Apis) – Dzeuso ir Ijo sūnus. Garsus tuo, kad įkūrė miestą Memfį Egipte. Kartu su žmona Memfide (angl. Memphis) turėjo vieną dukterį Libiją. Dėl pavydžiosios Dzeuso žmonos Heros Ijo po ilgų klajonių Epafą pagimdė Egipte. Ten Epafas įkūrė Memfį ir tapo miesto valdovu. Erata arba Erato (gr. Ἐρατώ ‘meilioji’) – Graikų mitologijoje elegijos mūza. Ji buvo Dzeuso ir Mnemosinės dukra, su Arku turėjo vieną sūnų Azaną. Eratos simbolis – lyra. Erimanto šernas graikų mitologijoje – būtybė, milžiniškas laukinis ugnimi alsuojantis šernas. Šernas gyveno ant Erimanto kalno, kuris buvo šventas jo šeimininkei Artemidei. Erisichtonas – graikų mitologijoje minimas Tesalijos karalius, Triopo sūnus, kurį nubaudė deivė Demetra. Erisichtonas mitologijoje pateikiamas, kaip nedoras ir išpuikęs asmuo, niekada negarbinęs dievų ir neaukojęs jiems aukų. Eritėja – graikų mitologijoje viena iš keturių hesperidžių, Atlanto arba Dzeuso ir Temidės arba Hesperos (arba Niktės ir Erebo) dukra. Su Arėju susilaukė sūnaus Euritiono, kuris tapo Geriono karvių sargu. |
||||||
|
© 2024 Mitai.lt - mitologija, mitai, legendos, padavimai, dievai, mitinės būtybės. |
||||||