Durga yra materialios kūrinijos deivė. Graikijoje ji vadinama Gaja, Afrikoje − Ošun, Egipte − Izide: visame pasaulyje į ją kreipiamasi šimtais skirtingų vardų, tačiau tai vis ta pati dievybė. Ji − Motina Žemė, sanskritu Bhu.
Brahma samhita (5.43) aiškina, jog materialus pasaulis yra jos tarnystės vieta. Šis tekstas aprašo keturis būties lygmenis. Aukščiausioji yra Krišnos buveinė, pati tikriausia Dievo karalystės apraiška. Truputi žemiau − Hari-dhama (Vaikuntha). Tai vis dar dvasinė karalija, tačiau nėra tokia išaukštinta, kaip vieta, kur gyvena Krišna. Dar žemiau yra Maheš-dhama, arba Šivos ir jam atsidavusių asmenybių buveinė. Galiausiai eina Devi-dhama − materialusis pasaulis, kuriame Deivė, visatos Motina, valdo čia gyvenančias gyvąsias būtybes. Šioje dhamoje yra keturiolika planetinių sistemų grupių. Brahma samhita (5.44) šitaip kalba apie Deivę: „Išorinė (Viešpaties) energija, arba Maja, yra šešėlinė cit (dvasinės) energijos pusė, ją žmonės garbina kaip Durgą − šį pasaulį kuriančią, palaikančią ir naikinančią jėgą. Aš garbinu pirmapradį Viešpatį Govindą, kurio valią vykdydama viešpatauja Durga.“
Ką tik cituotame posme Devi-dhamą valdanti dievybė tapatinama su deive Durga, kurios fizinė išvaizda yra gąsdinanti, bet kartu ir simboliška. Dažniausiai ji vaizduojama su dešimčia rankų, kurios ženklina dešimt naudą teikiančios veiklos rūšių. Ji raita ant nuožmaus, herojiškumą simbolizuojančio liūto, trypia juo Mahišasurą − demoną buivolo pavidalu, įkūnijantį visas įmanomas ydas. Durga yra Šivos žmona. Ji turi du sūnus: Kartikėją ir Ganešą − grožio ir sėkmės dievybes. Rankose laiko gyvatę, pradedančią sunaikinimą, ir dvidešimt skirtingų ginklų, kurių kiekvienas simbolizuoja atskirą dorybingos veiklos tipą − visi jie, pasak Vedų, padeda išsivaduoti iš ydų.
Durga apsireiškia daugeliu pavidalų. Nors ir garbinami kaip atskiros tam tikras savybes ir požymius turinčios dievybės, pavyzdžiui, Kali ar Uma, − jie yra tik skirtingi tos pačios Deivės aspektai. Kitaip tariant, kai indas kalba apie „Deivę“, jis paprastai turi omenyje vieną iš daugelio dalinai sutampančių moteriškų dievybių: Durgą, Kali, Mahadevi, Majadevi (materialiosios energijos valdovė) ir kitas. Kaip Šivos žmona, Durga vadinama: Parvate, Gaure, Uma, Devi, Bhavane ir t. t. Jos savybės taip pat yra skirtingos − priklauso nuo to, į kokį deivės aspektą yra sutelkęs dėmesį garbintojas. Pačios dosniausios ir palankiausios yra Gaurė, Uma ir Parvatė, paprastai jos vaizduojamos meilios ir malonios. Durga neretai pristatoma kaip herojiška kovotoja, kartais netgi trokštanti kraujo. Vis dėlto ji neprilygsta kitam savo pavidalui − deivei Kali − būtent jai dažnai aukojami gyvuliai.
Deivė tapatinama su prakriti, arba materialia gamta, ir maya, tai yra iliuzija. Išties, gana dažni du jos vardai tokie: Mulaprakriti („pirmapradės materijos įsikūnijimas“) ir Mahamaja („didžioji iliuzija“). Tai prasmingi įvardinimai. Krišna Bhagavadgytoje (9.10) teigia: „Tai Aš valdau materialią energiją (prakriti), o Kuntės sūnau, kuri sukuria visas judančias ir nejudančias būtybes“. Prakriti − tai Durga, nurodymus jai savo pavaldinei duoda Krišna. Jeigu žmogus šito nepripažįsta, Durga virsta Mahamaja − Didžiąja Iliuzija.
Palikite komentarą