Šėtonas (hebr. שָׂטָן vert. ‘kaltintojas’, aram. צטנא, gr. Σατανάς; arab. شيطان; rus. cатана) žydų mitologijoje – piktoji dvasia, prasižengęs angelas, kuris tikrina žmonių tikėjimą. Jobo kn. Kriščionybėje dar vadinamas Liuciferiu.
Šėtonas žydų mitologijoje suprantamas kaip „kaltintojas“, terminas priskiriamas žmonėms ir angelams. Hebrajų kalboje žodis „šėtonas“ turi žodžio ‘prieštarauti’ šaknį.
Biblijoje apie šėtoną randama Naujajame ir Senajame Testamentuose.
Šėtonas kaltintojas prieš Dievo sostą (Jb 2:1),
Šėtonas klaidintojas (1 Kr 21)
Šėtonas kaltintojas (Zach 3:1)
Šėtonas gundytojas (Mt 4:3)
Šėtono dvasia apsėda Judą (Lk 22:3)
Šėtonas gundytojas (1 Kor 7:5)
Šėtono miestas (Apr 2:9)
Šėtono sinagoga (Apr 3:9)
Šėtono įkalinimas pragare (Apr 20:7)
Palikite komentarą