Teliavelis – lietuvių dievas. Ipatijaus metraštyje jis minimas antruoju, Malalos kronikos intarpe jis vardijamas ketviruotu, paskutiniuoju, vadinamas kalviu nukalusiu Saulę ir įmetusiu ją į dangų.
Ipatijaus sąraše jis tarsi priešprieša Nunadieviui ir Malalos intarpe sąrašo minimas gale, tai vietos, kuriose būna chtoninės sferos reprezentavimas. Jo ryšis su Saule nepaverčia jo dangišku personažu, tačiau lietuvių folklore aiškiai numanoma, kad kalvystę pirmieji išrado velniai ir tik vėliau žmonės iš velnių išmoko šio amato.
Kazimiero Būgos manymu Teliavelis – vadinamas kalviu galiūnu milžinu, nukalusiu Saulę ir įmetusiu ją į dangų. Tai veiklus, turintis kultūrinio didvyrio požymių dievas, artimas Velniui (Velinui, Vėlinui). Dalies tyrinėtojų manymu, tai gali būti ta pati figūra (mitinis kalvis), tačiau yra ir prieštaraujančių: teigiama, kad Teliavelis neatrodo turįs Velniui tipiškų chtoninių bruožų.
Palikite komentarą