Ajaksas Didysis (Ajantas, Ajantas telamonidas) (sen. graikų Αἴᾱς) – Salamino salos karaliaus Telamono ir Peribojos sūnus, salaminiečių kariuomenės prie Trojos vadas. Prie Trojos atvyko su dvylika laivų.
Homero „Iliadoje“ – Ajaksas galingiausias po Achilo achajų (graikų) herojus. Pagal Homerą jis buvo milžiniško ūgio, žymiai aukštesnis už kitus vyrus, pats galingiausias karys, vertas Hektoro. Kai įsižeidęs Achilas pasitraukė iš kovos su trojėnais Ajaksu, graikai labiausiai pasitikėjo Ajaksu. Kartą jam teko ginti vienam pasitraukiančių graikų užnugarį. Jam teko kautis su Hektoru dvikovoje. Jų kova užtrukusi visą dieną. Kovos metu Hektoras buvo tik lengvai sužeistas ir abu didvyriai išsiskyrė su tarpusavio pagarba.
Jis taip pat buvo pagrindinis herojus ginant nukauto Patroklo palaikus. Vėliau, Achilui žuvus, Ajaksas pridengė Menelają, Odisėjo draugą, tam kad Achilo kūno atsiėmimas nepareikalautų papildomų graikų aukų. Šermenyse pagal paprotį tie, kurie atsiimant kūną manė įdėję daugiausia pastangų ir pretendavo į žuvusiojo turtą, turėjo savo nuopelnus įrodyti žodinėje dvikovoje. Čia Ajaksas susirungė su Odisėju ir achajų kariuomenės vadai jo ginklus atidavė ne Ajaksui, o Odisėjui, nes jis buvo labiau įgudęs kalbėti. Nors Ajaksas nusileido, tačiau dėl to buvo labai įžeista jo savimeilė. Todėl jis norėjo išžudyti achajų vadus. Tačiau Atėnė aptemdė Ajaksui protą ir jis išžudė galvijų bandą, laikydamas juos achajų vadais. Atsigavęs po šio priepuolio jis nusižudė iš gėdos, nuslopinęs žmonos ir draugų budrumą. Agamemnonas nusprendė jo kūną ne sudeginti, bet palaidoti Retijo kyšulyje. (Šią dramą vaizduoja Sofoklio drama „Ajaksas“.) Tačiau net ir mirusiųjų požemio karalystėje Ajaksas negali pamiršti, kad Odisėjas neteisėtai gavo Achilo šarvus, todėl niūriai tyli, kada Odisėjas bandė jį prašnekinti. Jis buvo laikomas didvyriu, Salamino agoroje stovėjo jo šventykla.
Palikite komentarą