Gaila

Gaila lietuvių mitologijoje – buvo nakties dvasia. Sapne ji kankinandavusi žmones ir gyvulius. Gaila žinoma tik iš Teodoro Narbuto aprašymų.

Gabartai

Gabartai (Gabvartai) lietuvių mitologijoje – mitinės būtybės, artimos kaukams.
[Daugiau…]

Barstukai

Barstukai, dar minimi kaip barzdukai, požeminukai – baltų mitologinės būtybės, maži žmogeliukai, nykštukai, monai, gyvenantys po žeme, miškuose, po medžiais (ypač šeivamedžiais). Sūduvių žemės dievo Puškaičio pavaldiniai, į kluonus sunešantys turtus.
[Daugiau…]

Babaušis

Babaušis (Baubas) lietuvių mitologijoje – būtybė, baidyklė, šmėkla. Tapatinamas su Maumu.

Ašvieniai

Dvyniai Ašvieniai – žirgai, traukiantys per dangų Saulės vežimą ir simbolizuojantys kasmetinį ūkio darbų ir rūpesčių ratą.
[Daugiau…]

Aitvaras

Aitvaras (Atvaras, Damavykas, Gausinėlis, Koklikas, Pūkis, Sparyžius, Spirūkas, Svitelis, Žaltvikšas, Žalviskas) lietuvių mitologijoje – pagoniškojo panteono dieviška būtybė, atmosferos, vandens, ypač debesų, saugotojas, turintis ryšį su žeme ir jos turtais. Tai materialines gėrybes nešanti būtybė.
[Daugiau…]

Undinė

Undinės (Nėrovės, Vandenės) – mitinės vandens būtybės, randamos daugelyje tautų folklore. Undinės vardas kilęs iš žodžio vanduo (tarmiškai vanduo vadintas undeniu) arba yra perimtas iš tą pačią reikšmę turinčio lotynų žodžio undine. [Daugiau…]

Laukasargis

Laukasargis, laukasargiai, laukosargiai, lauksargiai – M. Mažvydo 1547 m. paminėtos mitologinės būtybės (lot. Laucosargus). Kituose šaltiniuose laukasargiai neminimi.
[Daugiau…]

Elnias devyniaragis

Elnias devyniaragis – senovės lietuvių mitologinė būtybė, savo raguose nešanti dangaus kūnus (dažniausiai Mėnulį, tačiau taip pat ir Saulę). Nuo priešpilnio mėnulio iki pilnaties – 9 paros, todėl jis vadinamas devyniaragiu. Minimas archainėse dainose kaip alegorija į dangaus kūnų padėtį.
[Daugiau…]

Eglė žalčių karalienė

Eglė žalčių karalienė − viena žymiausių bei unikaliausių lietuvių liaudies pasakų. Žinoma daugiau kaip šimtas skirtingų šios pasakos variantų, panašių motyvų savo tautosakoje turi latviai, rytų slavai, moldavai, pasak Gintaro Beresnevičiaus, sąsajų galima atrasti ir japonų šintoizmo mitologijoje.